Seimo narys teigia, kad tarpukariu valstybės lėšomis pastatyta mečetė buvo padovanota Lietuvos totoriams, o ne šiuo metu ją naudojantiems kitų valstybių piliečiams.
„Lietuvos totoriai intensyviai dalyvavo 1918–1920 metais vykusiose Nepriklausomybės kovose (...). Lietuvos Respublika, atsidėkodama Lietuvos totorių bendruomenei tiek už šimtmečiais trukusį draugišką lietuvių ir totorių sugyvenimą, tiek už Lietuvos totorių indėlį ir kraują, išlietą kaunantis už Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos lėšomis pastatė Kauno mečetę bei dovanojo ją Lietuvos totorių bendruomenei, kad ji turėtų savo maldos namus“, – kreipimesi prokuratūrai aiškino V. Sinica.
Pasak parlamentaro, nuo 2019 metų naujai atvykę musulmonai iš įvairių Azijos šalių Kauno mečetę iš Lietuvos totorių atėmė. Jo teigimu, nuo to laiko mečetėje meldžiasi Pakistano, Uzbekistano, Kirgizijos, Turkmėnijos piliečiai, o Lietuvos totoriai į šiuos maldos namus esą neįleidžiami.
Susiję straipsniai
Todėl V. Sinica ragina prokurorus kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo perimant Kauno mečetę valstybės nuosavybėn, o vėliau imtis priemonių, kad maldos namai vėl būtų perduoti Lietuvos totorių bendruomenei.
Šiuo metu Lietuvoje yra keturios mečetės – Kaune, Vilniaus rajono Nemėžio ir Keturiasdešimties totorių kaimuose bei Alytaus rajono Raižių kaime.
Muftijus Jakubauskas apie V. Sinicos kreipimąsi dėl mečetės: niekas iš ten totorių neišvarė
Komentuodamas parlamentaro Vytauto Sinicos kreipimąsi į prokuratūrą dėl Kauno mečetės, Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus Romas Jakubauskas teigia, kad situacija nėra vienareikšmė, o klausimo nereikėtų vertinti vien kaip Lietuvos totorių ir dabartinių maldos namų vadovybės konflikto.
„Nėra taip, kad ta mečetė būtų atimta iš Lietuvos totorių. Į ją gali bet kas užeiti ir melstis. Niekas iš ten totorių neišvarė“, – Eltai sakė R. Jakubauskas.
Pasak muftijaus, vertinant situaciją svarbu atskirti tautinį ir teisinį klausimus. Jis pabrėžė, kad mečetę administruojančiai religinei bendruomenei gali priklausyti skirtingų tautybių Lietuvos musulmonai, o jos vadovybė yra renkama pačių bendruomenės narių.
„Jeigu legaliai ji atitinka visas taisykles ir ten yra Lietuvos piliečiai, kurie išpažįsta islamą, o nariai pasirenka tokią vadovybę, tada ar čia totoriai valdžioje, ar ne totoriai, jau reikia žiūrėti iš teisinės pusės. Toje bendruomenėje gali būti įvairių tautų atstovų“, – aiškino jis.
R. Jakubauskas teigė nenorintis tiesiogiai vertinti V. Sinicos siūlymo mečetę grąžinti Lietuvos totorių bendruomenei. Anot jo, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti ginčo esmę – ar kalbama apie tautinės mažumos teises, nuosavybę, ar religinės bendruomenės valdymą.
„Pasakyti „atiduoti totoriams mečetę“ yra sudėtinga. Net dabartinėje Kauno mečetės bendruomenėje yra totorių. Pirmiausia reikia suprasti, kur yra problema, kas dėl to kovoja ir kam tai netinka – ar tai tautinis klausimas, ar nuosavybės, ar vadovybės. Čia labai daug niuansų“, – pažymėjo muftijus.
Jis taip pat nesutiko su teiginiu, kad nuo 2019 m. Lietuvos totoriai yra neįleidžiami į Kauno mečetę.
„Jeigu žmogus save laiko musulmonu ir nori apsilankyti mečetėje, jis eina – niekas neturi teisės jo išprašyti. Jeigu žmogaus neįleistų tautiniu pagrindu, tada jis turėtų teisę kreiptis į atitinkamas institucijas. Bet aš negirdėjau, kad būtų neleidžiama tokiu pagrindu“, – teigė R. Jakubauskas.
Pasak jo, 2019 m. pasikeitė ne galimybė totoriams lankytis mečetėje, o religinės bendruomenės vadovybė.
„2019 metais tam tikra grupė bendruomenės narių nubalsavo už kitą vadovybę, o ta vadovybė perėjo į kitą muftiatą. Bet ir vienoje, ir kitoje bendruomenėje dalyvauja totoriai. Nėra taip, kad totorius būtų išvarę. Nebuvo taip, kaip dabar kartais interpretuojama“, – sakė R. Jakubauskas.