ELTA glaustai: Latvijoje numuštas dronas, R. Liubajevo atsakomybės klausimas ir nauja amunicijos gamykla

Penktadienio naktį Latvijos oro erdvėje NATO naikintuvams numušus droną, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Aljanso pajėgos geba efektyviai reaguoti į oro erdvės pažeidimus.

Žiniasklaida pranešė, kad pasienyje įvykusio incidento metu neteisėti migrantai bandė į Baltarusiją nusitempti pareigūną. Jei tokia informacija pasitvirtintų, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas nemato galimybės pasieniečių vadui Rustamui Liubajevui likti pareigose.

Lietuva ir Ukrainos gynybos sektoriaus įmonė DEMZ pasirašė stambios investicijos sutartį dėl naujos amunicijos gamyklos Lietuvoje.

Kauno apylinkės teismas nusprendė panaikinti asociacijos „Lietuvos krepšinis“ sprendimą, kuriuo buvusiam krepšininkui Robertui Javtokui už neetišką pasisakymą skirta 858 eurų bauda.

Užsienio aktualijose – Latvijos teritorijoje NATO naikintuvų numuštas dronas, Europoje siaučiantys miškų gaisrai ir Prancūzijoje panaikintas draudimas vaikams iki 15-os metų naudotis socialiniais tinklais.

Premjeras M. Sinkevičius mano, kad NATO pajėgos geba efektyviai reaguoti į oro erdvės pažeidimus. M. Sinkevičius pabrėžė, kad Latvijos oro erdvę pažeidęs dronas Lietuvos oro erdvės nekirto. Jo teigimu, iš Šiaulių pakilę NATO naikintuvai objektą sėkmingai sunaikino, o tai rodo Aljanso gebėjimą reaguoti į tokias grėsmes. Vis dėlto premjeras pripažino, kad ateityje panašių incidentų gali nepavykti išvengti. Premjeras taip pat akcentavo, kad oro gynyba yra vienas jo asmeninių prioritetų. Jo teigimu, šioje srityje jau vykdomi darbai, tačiau kai kurias sritis dar galima tobulinti. Vyriausybė ir kariuomenė, anot M. Sinkevičiaus, oro gynybos stiprinimą ketina spartinti priimdamos atitinkamus sprendimus ir vykdydamos karinius įsigijimus.

Penktadienio naktį Latvijos oro erdvėje NATO naikintuvų numuštas dronas kol kas nėra rastas, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Pasak jo, incidento metu panašių objektų, kurie būtų artėję prie Lietuvos teritorijos, nefiksuota. NKVC vadovo teigimu, dronas buvo pakankamai toli nuo Lietuvos teritorijos, todėl tiesioginės grėsmės šaliai nekilo. Pirminiais duomenimis, pasak jo, panašu, kad objektas į Latvijos oro erdvę galėjo patekti iš Baltarusijos teritorijos, tačiau tiksli jo trajektorija dar nustatinėjama. V. Vitkauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad, lyginant su ankstesniais panašiais incidentais, matoma pažanga identifikuojant į NATO oro erdvę patekusius bepiločius – objektai aptinkami ir atpažįstami greičiau.

Jei pasitvirtintų, kad pasienyje įvykusio incidento metu neteisėti migrantai bandė į Baltarusiją nusitempti pareigūną, vidaus reikalų ministras M. Katelynas nemato galimybės pasieniečių vadui R. Liubajevui likti pareigose. Remdamasis šaltiniais, portalas „Lrytas“ pranešė, kad liepos pabaigoje pasienyje neteisėti migrantai bandė vieną pasieniečių nusitempti į Baltarusiją, tačiau pareigūnui pavyko išsilaisvinti. Pasak M. Katelyno, pasitvirtinus šiems duomenims, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo atsakomybės klausimas būtų neišvengiamas. Visgi premjeras M. Sinkevičius mano, kad dėl to nereikėtų skubėti ir pirmiausia sulaukti tarnybinio patikrinimo išvadų.

Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pranešė sudariusi komisiją situacijai dėl Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Gedimino Varvuolio galimai netinkamo elgesio ištirti. Ministerijos teigimu, tyrimas bus atliekamas, siekiant objektyviai įvertinti viešumoje pasirodžiusius pranešimus apie situaciją ambasadoje JAV, apsaugant visų susijusių asmenų teises ir privatumą bei išlaikyti proceso konfidencialumą. Komisiją sudaro URM Generalinės inspekcijos, ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos, žmogiškųjų išteklių valdymo ir teisės departamentų atstovai. Taip pat ministerija pranešė, kad dėl konservatoriaus parlamentaro Žygimanto Pavilionio veiksmų bendraujant su Lietuvos ambasados JAV darbuotojais kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Ministerija prašo komisijos įvertinti, ar tokiu savo elgesiu parlamentaras nepažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo reikalavimų, taip pat ar tinkamai naudojosi Seimo nario statusu ir suteiktais įgaliojimais.

Lietuva ir Ukrainos gynybos sektoriaus įmonė DEMZ pasirašė stambios investicijos sutartį dėl naujos amunicijos gamyklos Lietuvoje. Planuojama, kad įmonė veiklą vykdys Alytuje ir Prienų rajone bei sukurs iki 450 darbo vietų. Alytaus pramonės parke DEMZ ketina naudoti jau esamą infrastruktūrą, o Prienų rajono savivaldybėje, netoli Balbieriškio, planuojama statyti naują gynybos pramonės objektą. Tiksli investicijų suma neatskleidžiama, tačiau Alytaus meras Nerijus Cesiulis teigė, kad mieste bendrovė investuos dešimtis milijonų eurų. Statybas Prienų rajone numatoma pradėti šių metų rudenį, o gamybą – 2027 m. pabaigoje. Lietuvoje bus gaminama NATO standartus atitinkanti gynybinė amunicija ir jos komponentai, produkciją pirmiausia numatoma tiekti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir DEMZ taip pat pasirašė memorandumą dėl galimybės Lietuvoje kuriamus gamybos pajėgumus pasitelkti tolesnei paramai Ukrainai.

Vilniaus rajone, Pagiriuose, veikianti Vokietijos kapitalo medienos plaušo plokščių gamintoja „Homanit Lietuva“ nuo 2027 m. sausio 1 d. ketina 12–21 mėnesio laikotarpiui sustabdyti gamybą ir atleisti daugiau kaip 200 darbuotojų. Pereinamuoju laikotarpiu įmonėje liks dirbti apie 20 žmonių. Bendrovė sprendimą aiškina prastesniais nei tikėtasi grupės pirmojo pusmečio rezultatais, sumažėjusia baldų pramonės paklausa bei išaugusiomis energijos, medienos, cheminių medžiagų ir transporto sąnaudomis. „Homanit“ gamykla Pagiriuose veiklą pradėjo 2024 m., į ją investuota apie 200 mln. eurų. Dėl gamyklos veiklos ir taršos vietos gyventojai ne vienus metus reiškė nepasitenkinimą, o praėjusią savaitę su Pagirių bendruomene susitikusi Aplinkos ministerija žadėjo dažnesnius įmonės patikrinimus.

Registrų centro (RC) vadovu išrinktas iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) technologijų direktoriumi dirbęs Vytautas Bitinas. Šias pareigas jis pradės eiti rugsėjo 10 dieną. Naujo RC vadovo atranka paskelbta po to, kai gegužę, paaiškėjus didelio masto duomenų vagystei, iš pareigų pasitraukė tuometis įmonės vadovas Adrijus Jusas. V. Bitinas turi daugiau kaip 20 metų vadovavimo ir technologijų valdymo patirties, taip pat yra „Regitros“ ir „LTG kompetencijų centro“ valdybų narys. Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš RC galėjo būti pavogta daugiau kaip 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, o paveiktų gyventojų skaičius gali siekti apie 0,5 mln. eurų. Dėl incidento patirta žala vertinama ne mažiau kaip 111 tūkst. eurų.

Kauno apylinkės teismas nusprendė panaikinti asociacijos „Lietuvos krepšinis“ sprendimą, kuriuo buvusiam krepšininkui R. Javtokui už neetišką pasisakymą skirta 858 eurų bauda. Teismo manymu, asociacijos etikos komisija, priimdama sprendimą dėl baudos, nurodė vertinusi R. Javokto pasisakymus kompleksiškai viso pokalbio kontekste, nors iš tiesų vadovavosi ne visu pokalbio įrašu ir nuo originalaus dialogo besiskiriančia stenograma. Pasak teismo, sprendimas buvusiam krepšininkui skirti baudą buvo nepagrįstas. R. Javtokui bauda buvo skirta už tai, kad jis pernai rugsėjį pokalbių laidoje Lietuvos rinktinės žaidėjos Kamilės Nacickaitės-Van Der Horst sutuoktinį pavadino „juodu“, sakė, kad anksčiau krepšininkė „buvusi kaip ir su moterimi“. R. Javtokas šiuos žodžius ištarė nežinodamas, kad yra filmuojamas. Dėl šių pasisakymų jis viešai atsiprašė.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje buvusi Varėnos rajono savivaldybės tarybos narė Virginija Druskinienė kaltinama sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų suklastojimu bei disponavimu jais. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2023 metais V. Druskinienė galimai suklastojo 26 tarybos nario išmokų panaudojimo ataskaitas, jose pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie kuro išlaidas, kurios nebuvo susijusios su tarybos narės veikla. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tokiu būdu galimai apgaule savo naudai ji įgijo 1 tūkst. 690 eurų, priklausiusių Varėnos rajono savivaldybės administracijai.

Dar vienoje „čekiukų“ byloje įtarimai dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais 2019–2023 metų kadencijos metu pareikšti buvusiems Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams Petrui Kuizinui ir Stanislovui Čekanauskui. P. Kuizinas įtariamas savivaldybės administracijai galimai padaręs 3 tūkst. 507 eurų turtinę žalą. Tuo metu S. Čekanauskas įtariamas padaręs 4 tūkst. 125 eurų turtinę žalą.

Ankstyvą penktadienio rytą iš Šiaulių oro bazės pakelti NATO naikintuvai Latvijos teritorijoje numušė droną. Jis buvo numuštas rytinėje šalies dalyje netoli Boževos ežero, esančio už maždaug 5 kilometrų nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje. Rugajų savivaldybės administracijos vadovė teigė, kad dronas buvo numuštas miškingoje vietovėje, o žmonės nenukentėjo ir turtui žalos nepadaryta. Sprendimas numušti droną buvo priimtas siekiant neleisti jam padaryti žalos Latvijos gyventojams, sakė Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis. Latvijos gynybos ministerijos teigimu, dronas „įskrido į Latviją dėl Rusijos elektromagnetinės karybos“. Po ankstesnių incidentų, kai dronai pažeisdavo Baltijos šalių ar Suomijos oro erdvę, paprastai atitinkamų šalių institucijos teigdavo, kad Rusija tokiomis priemonėmis nukreipia į jos teritoriją skridusius Ukrainos dronus. Užsienio žiniasklaida penktadienio rytą pranešė, kad Ukraina naktį dronais atakavo Ust Lugos uostą Rusijos Leningrado srityje, kuriame naktį kilo gaisras. Leningrado srities gubernatoriaus Aleksandro Drozdenkos teigimu, virš regiono iš viso numušti 54 dronai.

Europoje toliau siaučia miškų gaisrai. Graikijos šiaurėje netoli dviejų populiarių kurortų įsiplieskus miškų gaisrui, jūra buvo evakuota daugiau kaip 250 turistų. Prieš tai Graikijos civilinės saugos tarnyba į telefonus išsiuntė nurodymus evakuotis abiejų kurortinių vietovių – Sivirio ir Furkos – gyventojams bei svečiams, kai liepsnos ėmė plisti Chalkidikės pusiasalyje, esančiame į pietus nuo Salonikų miesto. Miškų gaisrai Kroatijoje privertė šimtus žmonių bėgti iš nedidelio turistinio miestelio Lokva Rogoznicos šalies Adrijos jūros pakrantėje. Ten buvo dislokuoti daugiau nei 150 ugniagesių, liepsnoms greitai apėmus aplinkinius pušynus ir augmeniją, o vėliau išplitus į gyvenamuosius rajonus ir sunaikinus namus bei transporto priemones. Landų departamente Prancūzijos pietvakariuose kilus naujam miškų gaisrui evakuota daugiau kaip 500 žmonių, o liepsnos išdegino 1,1 tūkst. hektarų teritoriją. Apie 1,8 tūkst. žmonių penktadienį buvo priversti palikti savo namus įsiplieskus miškų gaisrui Vokietijos Eifelio regione netoli Belgijos sienos. Su keliais miškų gaisrais ugniagesiai kovojo ir Didžiojoje Britanijoje.

Prancūzijos Konstitucinė Taryba panaikino draudimą jaunesniems nei 15-os metų vaikams naudotis socialiniais tinklais. Taryba nusprendė, kad tokiu draudimu neproporcingai ribojama jų saviraiškos laisvė, ir pabrėžė, kad jis „nėra nei tinkamas, nei būtinas, nei proporcingas“. Prancūzija liepos pabaigoje tapo pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, uždraudusia socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams. Įstatymą liepos 21 d. plačia balsų dauguma priėmė Prancūzijos Senatas ir Nacionalinė Asamblėja. Šį įstatymą vienu savo antrosios kadencijos prioritetų anksčiau vadinęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po Konstitucinės Tarybos sprendimo pavedė ministrui pirmininkui Sebastienui Lecornu parengti naują „teisiškai pagrįstą“ įstatymo projektą. Prezidentūra pabrėžė, kad E. Macrono pasiryžimas įgyvendinti šią reformą išlieka nepakitęs.