„Dabartinėje situacijoje mūsų tarnybos yra iš tikrųjų atidesnės. Mes girdėjome, kad ir po Ankaros (NATO viršūnių susitikimo – ELTA) dabar yra sustiprinta Lietuvos oro gynyba. Kita vertus, iki šiol mūsų tarnybos dirbo pakankamai atskirai (…). Šiuo metu yra kuriama vieninga sistema ir yra bendradarbiaujama“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė R. Motuzas.
„Mes šiandien girdėjome ir kaip Latvijoje žmonės reagavo, laukė, lyg buvo pavėluota, įvairios diskusijos. Visuomenė neturi būti gąsdinama tokiais atvejais, bet aš manau, kad Lietuvos institucijos ir Lietuvos kariuomenė yra tam pasirengusios ir daug dirbama, kad ateityje būtų atitinkamai reaguojama“, – sakė socialdemokratas.
Kaip skelbė ELTA, ankstų penktadienio rytą NATO sąjungininkų naikintuvai numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną netoli Boževos ežero, esančio už maždaug 5 kilometrų nuo Rugajų kaimo centro Balvų savivaldybėje.
Pateikė daugiau detalių apie Latvijoje numuštą droną: atsakė, ar kyla grėsmė Lietuvai
Šiemet dronų incidentai buvo fiksuojami ir Lietuvoje. Kovą į Varėnos rajone esantį ežerą nukrito ir sprogo pasiklydęs ukrainietiškas dronas. Jo nefiksavo nei Lietuvos kariuomenė, nei pasieniečiai.
Tuo metu gegužę Utenos rajone skelbta apie nukritusį ir sudužusį droną, turėjusį sprogstamųjų medžiagų. Šis objektas nebuvo fiksuotas radarų. Apie nukritusį bepilotį tarnyboms pranešė gyventojai.
Susiję straipsniai
Po šių incidentų vėl suaktyvėjo diskusijos dėl reagavimo į galimus oro erdvės pažeidimus, poreikio didinti oro gynybą.
Be to, gegužę pirmą kartą atkurtos valstybės istorijoje šalyje buvo skelbtas oro pavojus – raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Gegužės 21 d., oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius dronus.
Pastarąjį kartą, birželio 13 d., oro pavojus buvo paskelbtas Vilniaus apskrityje.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse.