Mažamečių elgesį socialiniuose tinkluose įvertinęs vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys Eltai teigė, jog ydingo elgesio pavyzdį internete mažiesiems neretai rodo patys suaugusieji.
„Aš visada sakau, kad socialinių tinklų nepadarė vaikai – padarė suaugę. Ir kokią mes ten kultūrą į tuos socialinius tinklus įsinešėme, tokią mes ją ir turime. (...) mes turime savo gyvenime suprasti vieną geležinę taisyklę: taip, kaip mes mokome eiti per gatvę, kaip mokome bendrauti gyvai su žmonėmis – mes turime lygiai taip pat išmokyti socialiniuose tinkluose elgtis. Ir prieš kažką uždraudžiant pagalvoti, ar mes tikrai padarėme šituos dalykus“, – komentavo jis.
„Kodėl atsiranda draudimai? Todėl, kad mes, suaugę žmonės, nesusitvarkome su jų, sakysime, sklaida, su jų daroma žala ir tuo pasislėpimu neigiamo elgesio. Tai faktas kaip blynas, kad čia yra mūsų problema“, – pridūrė L. Slušnys.
Po smurto protrūkio Marijampolėje – Prezidentūra pristatė priemones: G. Nausėda prie to grįš rudenį
Nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ vadovės Rugilės Butkevičiūtės nuomone, per didelė kontrolė bei lūkesčiai lemia vaikų agresijos, patyčių ar smurto proveržius internete.
„Mes apie tą jaunimą vis kalbame, kad yra kažkokia sudėtingesnė situacija, bet jie neturi tiek erdvės, kur pasireikšti“, – Eltai teigė ji.
Susiję straipsniai
„Tiek yra daug stebėjimo, tiek yra daug lūkesčių vaikams, kaip jie turėtų mokytis, penkiolika būrelių lankyti, verslą savo pradėti – jiems nebėra jokios erdvės paauglystei, maištavimui“, – akcentavo nevyriausybininkė.
Dalis mokyklų telefonų ribojimus įvedė jau dabar
ELTA primena, kad balandį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis sutarta patikslinti mokinių mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose reguliavimą.
Pagal naująją tvarką, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigoms iki 2026 m. rugsėjo 1 d. pavesta nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų teigimu, dalis mokyklų šias taisykles įvedė jau šiemet. Tiesa, skirtingomis formomis.
„Pagrindinis skirtumas tarp mokyklų praktikų dažniausiai pasireiškia, kur ir kiek laiko telefonas fiziniu būdu laikomas būnant mokykloje, pavyzdžiui, paliekamas budėtojui, specialioje spintelėje prie įėjimo, mokinio spintelėje, dėžutėje klasėje, išjungus garsą ar visai išjungus telefoną mokinio kuprinėje. Taip pat skiriasi tvarkos, ar draudimas naudotis telefonais mokiniams galioja tik pamokų metu, ar ir per pertraukas, ar viso buvimo mokykloje laiku“, – nurodė ŠMSM.
Liepos viduryje visuomenę sukrėtė Marijampolės Poezijos parke tarp nepilnamečių įsiplieskęs konfliktas. Viešojoje erdvėje išplatintas įrašas, kuriame užfiksuota paauglė, smurtaujanti prieš savo bendraamžę. Teisėsaugos duomenimis, nukentėjusiai merginai buvo suduota keliolika smūgių rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu. Tuo metu šalia buvę žmonės smurto nestabdė – įvykį stebėjo, filmavo bei tą patį vakarą išplatino socialiniuose tinkluose. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Politikų svarstymai dėl griežtesnių draudimų
Netrukus tarp šalies vadovų prasidėjo svarstymai dėl galimybės ateityje įvesti centralizuotą draudimą naudotis mobiliaisiais visose ugdymo įstaigose. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, jog Gitanas Nausėda mato būtinybę prie šio klausimo grįžti rudenį.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius neatsakė, ar pritartų tokio draudimo įvedimui. Tačiau akcentavo, jog vertinant kitų užsienio šalių praktiką, galbūt ryžtųsi ateityje diskutuoti dėl socialinių tinklų ribojimo moksleiviams.
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ragino neskubėti ir leisti įsigalioti dabartiniam įstatymui. Vėliau, anot jos, bus galima priimti atitinkamus sprendimus.
Ragina nežiūrėti per siaurai
Nors psichiatras L. Slušnys teigė manantis, kad draudimas naudotis mobiliaisiais mokyklose „gali prisidėti“ prie patyčių problemos sprendimo, daugiau įtakos tai turėtų geresnei vaikų mokymosi kokybei.
„Taip, be abejo, gali prisidėti. Bet visai jų (patyčių – ELTA) neišnaikins“, – sakė jis.
„Žiūrėkime ne taip siaurai, nes mes žiūrėdami į patyčias tarsi galvojame, kad mano vaikas taip nedaro, su mano vaiku taip nebūna. Tai ne. Reikia žiūrėti į kitą detalę – mokymosi ir akademinių pasiekimų klausimai – telefonų pašalinimas iš mokyklų erdvės, ypač iki kokių 14 metų, sudaro sąlygas geriau įsisavinti medžiagą“, – pabrėžė psichiatras.
Jis akcentavo, jog priešingai nei suaugusiajam, patirties bei kritinio mąstymo stokojantiems vaikams daug sudėtingiau racionaliai vertinti kritiką, melą ar neigiamas aplinkinių replikas.
„Jiems atrodo, kad čia ir dabar pasakyti žodžiai, pasakyta kažkokia frazė yra jau tiesiogiai veikianti jo gyvenimą. Ir čia jau dabar gyvenimo pabaiga. Taip yra – jų patirtis dar per maža“, – kalbėjo L. Slušnys.
Tuo metu aptardama metodus, kurie galėtų prisidėti prie patyčių mažinimo internete, organizacijos „Ribologija“ vadovė įvardijo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) taikomą „dialogo ratų“ praktiką.
„Amerikoje irgi yra tokios praktikos mokyklose, universitetuose – dialogo ratai, kur kažkokia tema, kuri yra jaunimui aktuali, kiekvienas be jokio smerkimo gali pasisakyti savo nuomonę. (...). Reikia kažkokių erdvių, kur jie galėtų nesakyti tik teisingų atsakymų, kurių tikisi suaugusieji, o galėtų pasakyti, ką iš tikrųjų galvoja“, – kalbėjo ji.
„Man atrodo, kad ta visa priežiūra, toks „užspaudimas“ yra iki tokio lygio, kad jie nieko nebegali daryti ir privalo būti nuostabūs. Todėl ta elektroninė erdvė ir tampa „laukiniais Vakarais“, – akcentavo R. Butkevičiūtė.
Jos teigimu, vaikų smurto, neapykantos ar patyčių protrūkiai socialiniuose tinkluose reiškiasi ir dėl pačių interneto sukurtų sąlygų – jos esą leidžia lengviau išvengti atsakomybės.
„Nei tavo komentarų platformos blokuoja, nei tau kažkokia atsakomybė labai didelė kyla. Ir tu gali jaustis faktiškai nebaudžiamas – gali labai gerai pasislėpti, išlieti visą savo pyktį, kurio tu, žinoma, mokyklos klasėje išlieti negalėtum“, – sakė organizacijos „Ribologija“ vadovė.
„Kai dirbame su jaunimu, klausiame: „Ar tu savo klasiokui į akis pasakytum, kad aš tavęs nekenčiu, aš tave dabar, nežinau, apipilčiau kažkuo ir sudeginčiau?“ – „Na, ne, nepasakyčiau.“ Bet internete tą parašyti yra labai lengva – ypač, jeigu tu tai rašai ne su savo vardu“, – pasakojo R. Butkevičiūtė.
Už diskusiją dėl socialinių tinklų ribojimo vaikams
Seimo Švietimo komitetui vadovaujanti Jurgita Šukevičienė teigė į telefonų bei socialinių tinklų vaikams daromą įtaką žiūrinti „ne tik kaip šio komiteto pirmininkė, bet ir kaip mama, auginanti paauglį sūnų“.
Parlamentarė aiškino matanti poreikį Lietuvoje pradėti diskutuoti dėl galimybės įvesti minimalaus amžiaus cenzą, nuo kurio vaikai galėtų naudotis socialiniais tinklais.
„Todėl raginu pradėti rimtą, moksliškai pagrįstą nacionalinę diskusiją dėl minimalaus amžiaus, nuo kurio vaikai galėtų naudotis socialiniais tinklais, bei papildomų apsaugos priemonių. Ši diskusija turi apimti psichologus, pedagogus, vaikų teisių gynėjus, teisėsaugos atstovus, technologijų ekspertus, tėvus ir pačius jaunuolius“, – pranešime spaudai cituota J. Šukevičienė.
„Lietuva neturėtų likti šios svarbios diskusijos nuošalyje. Dabartinis reguliavimas nebeužtikrina pakankamos mūsų vaikų apsaugos skaitmeninėje erdvėje“, – pridūrė politikė.
Seimo Švietimo komiteto pirmininkės nuomone, vien draudimai problemos neišspręs – reikalingos išsamios, mokslu grįstos diskusijos su suinteresuotomis bendruomenėmis bei pastangos stiprinant vaikų skaitmeninį raštingumą.