Tomas Chochrin: garsiausiai šaukiantis teisininkas nebūtinai geriausias (1)

Greičiausiai tą, kurį dažniau mato.

Žmonės yra linkę labiau pasitikėti tais, kurie matomi viešojoje erdvėje, o ypač žiniasklaidoje. Veikia stereotipinis mąstymas: jeigu žmogus viešai kalba ar yra kalbinamas profesionalių žurnalistų, vadinasi, jis turi kažkokių išskirtinių gebėjimų, kurių galbūt neturi kiti.

Bet čia reikia padaryti esminę takoskyrą: žinomumas ir matomumas nėra lygūs kompetencijai. Puiku, kai šios savybės sutampa. Deja, Lietuvoje šiuo metu gausu teisininkų, kurių saviraiška gerokai viršija turimas kompetencijas.

Jeigu pats samdyčiau teisininką, visų pirma pirkčiau dalykinę kompetenciją, o ne marketingą. Tačiau žmogui, kuris pats nėra teisininkas, labai sunku įvertinti profesionalo žinias. Todėl renkantis teisininką neužtenka aklai pasitikėti jo raiška viešojoje erdvėje. Nežinau nė vieno gero teisininko, kurio profesionalumą būtų galima sutapatinti su jo turimų sekėjų skaičiumi.

Šią problemą ypač sustiprino socialiniai tinklai. Jeigu anksčiau, kai teisininkas buvo cituojamas laikraštyje ar televizijoje, egzistavo bent tam tikras profesionalios žurnalistikos filtras, dabar jo beveik nebeliko.

Viena vertus, socialiniai tinklai atvėrė galimybes neribotam pliuralizmui. Kita vertus, sukūrė neprofesionalių ir nepagrįstų nuomonių šiukšlyną, kuriame labai sunku atriboti vertingą informaciją nuo bevertės.

Pastaraisiais metais šią cheminę reakciją dar sustiprino dirbtinio intelekto įrankiai. Nuolat atpažįstu teisininkų tekstus, kurie gana akivaizdžiai sugeneruoti naudojant dirbtinį intelektą. Tai tik dar labiau apsunkina galimybes įvertinti tikrąsias teisininko kompetencijas.

Kita vertus, nereikėtų apsimesti, kad teisininkui viešumas nėra svarbus. Teisininko reputacija yra jo pagrindinė valiuta. Visi teisininkai, ypač advokatai, yra pardavėjai. Jie parduoda savo žinias. Ir tame savaime nėra nieko blogo.

Tu gali būti geriausias teisininkas, tačiau, jeigu neinvestuoji į savo žinomumą, parduoti savo paslaugas bus itin sunku. Šiandien marketingas yra būtina teisininko darbo dalis.

Būtų idealu, jeigu tarp marketingo ir produkto nebūtų didelės takoskyros. Teisininkams tai ypač svarbu, nes jų kuriamos pridėtinės vertės dažnai nepačiupinėsi. Teisininkas negrindžia trinkelių. Vienas advokatas bylą laimi, kitas toje pačioje byloje pralaimi, o net ir geriausia įmonės teisininko konsultacija negarantuoja sėkmingo verslo sprendimo. Todėl dienos pabaigoje, kai nugula dulkės, teisininkui lieka jo reputacija.

Viešumas teisininkui sukuria ir kitą riziką – šiandien apstu teisininkų, kurie pasisako visais įmanomais klausimais.

Teisininkai gali būti ir generalistai, ir specialistai, tačiau būti geru generalistu ypač sunku. Vien teisinių žinių tam neužtenka – reikia istorinių, filosofinių, ekonominių, politologijos žinių ir platesnio konteksto.

Bėda prasideda tada, kai vienos srities specialistai pradeda viešai kalbėti apie sritis, kurių pakankamai neišmano.

Pastebiu ir tendenciją, kai tokiu būdu teisininkai palaipsniui virsta politikais. Turime ne vieną žmogų, kuris kažkada buvo laikomas profesionaliu teisininku, bet vėliau pradėjo pseudoteisiniais argumentais grįsti savo politinę poziciją.

Esame matę ir atvejų, kai svarbias pareigas einantys teisininkai jų suteiktą tribūną panaudoja ateities politiniam kapitalui krauti. Tuomet teisė ir jos išmanymas tampa antraeiliais dalykais, o didžiausias autoritetas yra tas, kuris surenka daugiausia patiktukų.

Jeigu reikėtų išskirti vieną didžiausių reputacinių teisininkų klaidų, labiausiai į akis krenta neautentiškumas.

Jeigu apibendrintume paskutinius penkiolika metų teisininkų komunikacijos, prieitume prie išvados, kad teisininkai nuolat komunikavo kaip dirbtinis intelektas dar iki „ChatGPT“ ir „Claude“ atsiradimo.

Pagal tą pačią formulę surašyti nuobodūs tekstukai, kurie neįdomūs net patiems jų autoriams, dažnai rašomi vien tam, kad būtų galima pasigirti.Jeigu rašai tekstą, kurio tikslas nėra sudominti ir informuoti skaitytoją, tai geriau jo nespausdink.

Teisininkų komunikacijoje vis dar daug sterilumo, perdėto atsargumo, baimės daryti aiškias išvadas, klysti ar būti nepriimtam. Todėl žmonės vis dažniau vertina autentiką – ypač šiandienos dirbtinio šlamšto pasaulyje.

Apie tai, kur šiandien eina riba tarp matomumo ir profesinio autoriteto, kiek reputacija iš tiesų atspindi kompetenciją ir kada teisininko komunikacija pradeda kenkti jo paties vardui, spalio 15 d. diskutuosiu pirmojoje Lietuvoje teisininkų lyderystės konferencijoje „LAW FORUM 2026“. Diskusijoje kartu dalyvaus teisės, verslo ir komunikacijos sričių atstovai, į reputaciją ir profesinį autoritetą pažvelgsiantys iš skirtingų perspektyvų.