„Kokia kalba Lietuvoje yra valstybinė ir ar ją reikia gerbti?“: I. Ruginienei – aštrūs L. Kasčiūno klausimai (7)

Reaguodamas į ankstesnius ekspremjerės vertinimus dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo atsisakyti rusų kalbos, teikiant dalį paslaugų.

Kiek anksčiau „Žinių radijui“ I. Ruginienė buvo teigusi, jog valstybinės kalbos reikalavimų nereikėtų taikyti mechaniškai, neatsižvelgiant į individualias situacijas. Be to, jos vertinimu, kalbos mokėjimas neturėtų kurti papildomų skirčių visuomenėje.

„Tai, man atrodo, čia dar susiję ir su tokia pagarba. Ar mes vystome atskirtį ir, žinote, rūšiuojame žmones į geresnius ir blogus – su mumis ar ne su mumis? Tai man toks požiūris nelabai patinka“, – praėjusią savaitę teigė ministrė.

L. Kasčiūnas socialinės apsaugos ir darbo ministrės teiravosi, ar savivaldybė turi teisę savarankiškai nuspręsti dėl savo veiklos politikos – ir ar tai išties yra tam tikras žmonių rūšiavimas.

Tiesa, konservatorius iš pradžių I. Ruginienei uždavė klausimus apie Vokietiją ir valstybinę kalbą.

„Jeigu Vokietijoje turkų kilmės Vokietijos pilietis ateitų į kurią nors Vokietijos savivaldybę ir paprašytų paslaugos turkų kalba – jis ją gautų turkiškai ar ne?“ – klausė TS-LKD pirmininkas.

„Negaliu pasakyti“, – atsakė I. Ruginienė.

„Kokia kalba Lietuvoje yra valstybinė?“ – išsyk klausė L. Kasčiūnas.

„Lietuvių“, – trumpai atsakė ministrė.

„Ją reikia gerbti?“ – tęsė opozicijos atstovas.

„Tikrai taip“, – patikino ekspremjerė.

„Ar turi teisę savivaldybė neteikti paslaugų rusų kalba?“ – prie klausimo esmės priėjo TS-LKD lyderis.

I. Ruginienė pabrėžė, kad kiekviena institucija turi teisę ir laisvę pati priimti tokius sprendimus.

„Ir tai nėra žmonių rūšiavimas?“ – neatlyžo L. Kasčiūnas, referuodamas į I. Ruginienės anksčiau išsakytas mintis.

„Aš manau, kad tai yra toks... Čia, žinote, yra tam tikri klausimai pagal teisės raidę (...) ir, turbūt, tai yra teisėtas reikalavimas. Ir yra kitas dalykas – kaip mes dirbame su visuomene“, – nepasimetė I. Ruginienė.

Savo poziciją ji iliustravo pavyzdžiu iš asmeninės patirties.

„Galiu papasakoti, pavyzdžiui, tokį praktinį pavyzdį iš Darbo ginčų komisijų, kai pati jose dalyvavau, sprendžiau bylas. Turėjome ne vieną pareiškėją iš tos pačios Ukrainos, iš kitų šalių, turėjome įvairių, (kalbėjusių – Lrytas) ir anglų kalba, ir rusų kalba. Ta pati Darbo ginčų komisija neprivalėjo išklausyti žmogaus kita kalba – čia vienareikšmiškai“, – kalbėjo I. Ruginienė.

„Mes visi, manau, tikrai turime stiprinti ir puoselėti lietuvių kalbą ir skatinti kitataučius mokytis mūsų kalbos“, – konservatorių patikino ji.

„Bet yra kritinių situacijų, kur tas pagarbos elementas nemanau, kad labai sukliudytų kasdieniame darbe“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) vadovaujanti politikė.

Išgirdęs šį atsakymą, L. Kasčiūnas paklausė tiesiai: „Tai pritariate Vilniaus miesto sprendimui atsisakyti aptarnavimo srityje rusų kalbos?“

I. Ruginienė pakartojo, kad reikia situacijas vertinti individualiai. Tačiau šįkart atsakydama nepraleido progos atkreipti dėmesį į kitas konservatoriaus Valdo Benkunsko vadovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės problemas – konkrečiai, vadinamąją šiukšlių krizę.

„Aš manau, vis dėlto, viskas priklauso nuo situacijos. Ir vieša žinutė reklamai gerai, bet Vilniaus savivaldybė galėtų su gera vieša žinute ir dėl atliekų išeiti. Tai šito irgi laukiu“, – mestelėjo I. Ruginienė.

Antradienį vykusio TS-LKD susitikimo su I. Ruginiene metu opozicijos atstovai daugiausiai klausinėjo ministrės apie žmonių su negalia problemas bei pagalbą jiems, taip pat apie šeimos politiką.

Vis tik, ekspremjerei Mindaugas Lingė pateikė ir gana asmeninį klausimą – apie ją pačią.

„Jūs ne pirmą kartą įvardijate, kad jums tekusi sunki atsakomybė premjerauti, ypač kaip žmogui su didžiule empatija, ir kad Lietuva tokio žmogaus nėra mačiusi. Šiandien pavyzdžiai, kai mes aptarinėjame dvi išvadas dėl socialiai jautrių kategorijų žmonių, verstų suabejoti.

Bet, vis dėlto, gal jūs galėtumėte tada praskleisti, kaip nustatėte ar kažkas kitas nustatė, kad iš visų nepriklausomos Lietuvos buvusių premjerų jūs esate empatiškiausia?“ – klausė M. Lingė.

Po mažiau nei metus trukusio premjeravimo į SADM dirbti grįžusi socialdemokratė nepasimetė.

„Nebuvo tokio empatijos lygio nustatymo tyrimo. Bet, man atrodo, mano sprendimai – tiek, kiek buvau premjerė, kiek buvau pirmą kartą ministrė ir dabar – rodo tai, kad tos empatijos man netrūksta ir toliau tikrai vadovausiuosi tokiu pačiu stiliumi.

Kalbu ne tik apie geresnes vaiko priežiūros atostogų sąlygas, apie darbo sąlygas, didėjančius atlyginimus, apie tai, kad mūsų senjorams pensijas reikia kelti ir tikrai mano tokia ambicija ir tikslas. (...)

Man atrodo, kad visi šie sprendimai ir užbrėžti tikslai rodo tai, kad savo darbe vadovaujuosi tuo, kad sprendimai turi būti nukreipti į žmogaus gerovę“, – opozicijos nariui atsakė I. Ruginienė.