„Dėl viešojo intereso gynimo kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, o dėl galimų pažeidimų į STT, kad būtų įvertintas ir leidimo, ir liepos 2 d. įsakymo teisėtumas ir su tuo susijusios aplinkybės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė parlamentaras.
Kaip anksčiau skelbė portalas „Delfi“, Pinskų šeimos sodybos statybos leidimas iš pradžių buvo išduotas neteisėtai, tačiau Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) pradėjus patikrinimą, sklypo paskirtis ir jo naudojimo būdas buvo pakeisti, taip ištaisant galimą pažeidimą.
Pasak M. Lingės, sklypo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamųjų pastatų teritoriją pakeitė Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė, kurią į pareigas paskyrė Ž. Pinskuvienė.
VTEK nepradės tyrimo dėl Ž. Pinskuvienės mamos buto Palangoje: nenustatė pažeidimų
„Delfi“ žiniomis, Širvintų rajono savivaldybė Živilei ir Jonui Pinskams 2024 m. išdavė leidimą žemės ūkio paskirties sklype statyti gyvenamosios paskirties pastatą.
Portalui šaltinis teigė, kad šiame sklype toks leidimas esą turėtų prieštarauti teisės aktams. Pasak jo, Pinskai viešai teigė, kad nėra ūkininkai, o savivaldybė žemės ūkio paskirties sklype leido statyti gyvenamosios paskirties pastatą.
Tai, kad suprojektuoto gyvenamojo namo su garažu statyba neatitiko Nekilnojamojo turto registre nurodytos sklypo paskirties ir naudojimo būdo, portalui patvirtino ir pati Statybos inspekcija.
Be to, M. Lingė kreipimesi į Generalinę prokuratūrą, su kuriuo susipažino ELTA, nurodo, kad šių metų liepos 30 d. VTPSI konstatavo, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, „statytojui pašalinus pažeidimus, susijusius su sklypo paskirties bei naudojimo būdo neatitikimu jame suprojektuotų statinių statybai“.
Susiję straipsniai
Politiko teigimu, įstatymas pažeidimų šalinimą numato, bet tik po to, kai patikrinimo aktu konstatuojama, kad leidimas išduotas neteisėtai, o šioje situacijoje, anot jo, viskas įvyko atvirkščiai.
„Teismų praktika (LAT (Lietuvos Aukščiausiasis teismas – ELTA) 2018 m.) aiškiai sako: „Turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais.“ Jei 2024 m. lapkričio 6 d. leidimas įstatymo neatitiko, jis netampa teisėtas dėl to, kad po beveik po dviejų metų pakeičiami registro duomenys. Kitaip bet kurį neteisėtą sprendimą būtų galima sutvarkyti atgaline data – jei tik turi tam reikalingą įstaigą“, – rašė M. Lingė.
Seimo narys Generalinės prokuratūros prašo pradėti viešojo intereso gynimo tyrimą dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. lapkritį išduoto statybą leidžiančio dokumento ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus šių metų liepos 2 d. įsakymo, kuriuo, pasak M. Lingės, pakeista žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas.
Jis prokuratūros prašo pradėti viešojo intereso gynimo tyrimą dėl nurodytų administracinių aktų teisėtumo.
Taip pat kreipimesi, su kuriuo susipažino ELTA, parlamentaras prašo nustačius, kad aktai neteisėti, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl jų panaikinimo bei statybos padarinių šalinimo.
Be to, prašoma įvertinti, ar VTPSI šių metų liepos 30 d. patikrinimo akte (...) pateikta išvada, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, atitinka Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymą, ir spręsti, ar ši išvada neužkerta kelio viešojo intereso gynimui, atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatymo 24 dalis prokuratūros teisės kreiptis į teismą nesieja su Inspekcijos patikrinimo rezultatais.
Kaip Eltai nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, M. Lingės kreipimasis yra gautas ir nagrinėjamas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje.
„Įvertinus kreipimesi pateiktą informaciją bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo“, – nurodė prokuratūros atstovė.
Galėjo gauti finansinę naudą
Tuo metu kreipimesi į STT parlamentaras nurodė, kad savivaldybės atlikti sklypų pakeitimai Ž. Pinskuvienei ir jos sutuoktiniui J. Pinskui galėjo teikti finansinę naudą.
„Sukurta nauda yra turtinė ir apskaičiuojama. Pirma, išvengta rizikos, kad bus konstatuotas neteisėtas statybą leidžiančio dokumento išdavimas ir kils statybos padarinių šalinimo (...) klausimas“, – kreipimesi dėsto M. Lingė.
„Antra, pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, pasikeičia ir žemės sklypo vertė; Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalis įpareigoja sprendimą priėmusią instituciją žemės sklypo vertę perskaičiuoti, todėl vertės pokytis yra dokumentuotas ir nustatytinas. Ši nauda atiteko savivaldybės merei ir jos sutuoktiniui“, – rašo jis.
STT Seimo narys prašo įvertinti, ar nurodytos aplinkybės neatitinka nusikalstamų veikų požymių, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 str. dėl piktnaudžiavimo, 300 str. dėl dokumentų klastojimo ir 229 str. dėl tarnybos pareigų neatlikimo, taip pat spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Ne pirmas nustatytas pažeidimas
Tai – ne pirmas Pinskų šeimos sodyboje nustatytas pažeidimas. Liepos viduryje Statybos inspekcija sodyboje sustabdė garažo statybos darbus, o rugpjūčio pradžioje nurodė statytojui nugriauti dalį neteisėtai įrengtos terasos.
Klausimų yra kilę ir dėl kitiems Širvintų rajono merės Ž. Pinskuvienės šeimos nariams priklausančio turto. Specialiųjų tyrimų tarnyba birželio pradžioje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jos mamos, savivaldybės tarybos narės Marijos Gudonienės buto Palangoje įsigijimo aplinkybių.
Naujienų „Delfi“ žurnalistinis tyrimas atskleidė, jog M. Gudonienė galėjo už gerokai žemesnę nei rinkos kaina įsigyti butą Kunigiškėse. Jį politikei pardavė anksčiau milijoninės vertės viešuosius Širvintų rajono savivaldybės konkursus laimėjusios įmonės „Vilmstata“ savininkas, verslininkas V. Guobys.
Pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ skelbė, kad „Vilmstata“ laimėjo 2,4 mln. eurų vertės Širvintų rajono savivaldybės skelbtą konkursą, o vėliau dar sudarė papildomų susitarimų, dėl kurių darbai pabrango iki 4,6 mln. eurų.
Kaip skelbė „Delfi“, M. Gudonienė 2024 m. sausį pasirašė daugiau nei 97 kvadratinių metrų buto Kunigiškėse pirkimo sutartį, šio buto statytojai, kaip skelbta, buvo trys fiziniai asmenys – verslininkas V. Guobys, jo sutuoktinė ir dar vienas fizinis asmuo.
Vėliau, remdamasis Registrų centro duomenimis, portalas paskelbė, kad už butą politikė sumokėjo 80 tūkst. eurų – kvadratinis metras vietos politikei kainavo 824 eurus, nors skelbimų portaluose vidutinės nekilnojamojo turto kainos Palangoje, anot „Delfi“, yra gerokai didesnės.