„Kai sakoma, kad viena ar kita pusė planuoja kažkokius veiksmus, planavimas vyksta visada. Tai yra kaip kvėpavimas. (...) Kol nepriimtas sprendimas įgyvendinti planą, jis (planavimas – ELTA) yra tiesiog būtina sąlyga“, – „Žinių radijuje“ antradienį kalbėjo M. Česnulevičius.
Taip jis komentavo Lietuvos karinės žvalgybos informaciją, kad Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, galimai prisidengiant ukrainietiškais dronais.
„Pirmai pradžiai galbūt reikėtų truputėlį nusiraminti“, – sakė prezidento patarėjas.
Susiję straipsniai
Anot jo, Lietuva tokioms grėsmėms jau rengiasi – skirtingos institucijos yra suderinusios papildomas kritinės infrastruktūros objektų apsaugos priemones.
„Čia buvo įtraukta ir ta pati Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir Viešojo saugumo tarnyba, (...) veikia Vidaus reikalų ministerija, veikia Krašto apsaugos ministerija kartu su kariuomene, buvo atrinkti objektai, kurie galbūt būtų labiau pažeidžiami, arba jų pažeidimai duotų didesnį efektą, peržiūrimos procedūros, pažiūrima, kas, kaip turėtų būti sustiprinta“, – teigė M. Česnulevičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad į valstybės apsaugos sistemą bus integruojamos naujai įsigyjamos priemonės.
„Bet kokiu atveju yra jau seniau priimti sprendimai dėl integruotos oro erdvės gynybos, ir gaunant naują techniką, naują ginkluotę ar kitokias priemones, jos bus vis toliau integruojamos į apsaugą ne tiktai vienų kažkokių išskirtinių objektų, bet ir apskritai Lietuvos mastu“, – sakė prezidento patarėjas.
Laukiama dronų perėmimo sistemų bandymų
M. Česnulevičius negalėjo patvirtinti, ar Lietuva jau gavo dronams perimti skirtų bandomųjų interceptorių prototipus.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad Lietuva tokių sistemų prototipų turėtų sulaukti vasaros pabaigoje arba rudenį.
„Negaliu tiksliai atsakyti į šitą klausimą, reikėtų man dar su kariuomene pabendrauti“, – teigė M. Česnulevičius.
Pasak jo, gavus prototipą, pirmiausia jis būtų išbandomas, o bandymų rezultatai pateikiami valstybės vadovams. Prireikus dėl tolesnių sprendimų galėtų būti kreipiamasi ir į Valstybės gynimo tarybą.
Įvykus incidentui, pirmiausia reikėtų nustatyti jo kaltininkus
Paklaustas, kokios reakcijos iš NATO sąjungininkų Lietuva galėtų tikėtis realiai įvykus tokiai provokacijai, M. Česnulevičius kaip pavyzdį paminėjo Leipcige įvykusį incidentą. Anot jo, pirmiausia toks incidentas turėtų būti ištirtas ir tik nustačius, kad už jo stovi priešiška valstybė, būtų galima spręsti dėl tolesnių veiksmų, įskaitant konsultacijas su sąjungininkais.
„Incidentas pirmiausiai turėtų būti ištirtas. (...) Mes esame teisinė valstybė ir toje pačioje NATO yra procedūros, turi būti pateikti įrodymai“, – sakė prezidento patarėjas.
M. Česnulevičiaus teigimu, tik nustačius, kad incidentas buvo priešiškos valstybės sprendimo rezultatas, būtų galima svarstyti kreipimąsi dėl konsultacijų.
„Labai rimtas incidentas tai būtų, ir atitinkamai turi būti labai rimtai pasiruošta tiek apginti mūsų poziciją, mūsų nustatytus faktus, juos pristatyti ir tada pagal juos būtų priiminėjami sprendimai“, – teigė M. Česnulevičius.
Apsauga pratęsta iki metų pabaigos
ELTA primena, kad krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugpjūčio pradžioje pranešė, kad Lietuvos žvalgyba turi informacijos, jog Rusija svarsto galimas provokacijas Baltijos regione, įskaitant atakas prieš kritinę infrastruktūrą. Ministro teigimu, tokioms operacijoms galėtų būti pasitelkti ukrainietiški dronai, taip siekiant imituoti vadinamąją „svetimos vėliavos“ operaciją.
Dar liepos pabaigoje, pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui. Tarp saugomų objektų – suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Infrastruktūros apsauga rugpjūčio 17 d. buvo pratęsta iki metų galo.
Be to, Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus Baltijos šalyse ir Suomijoje keletą mėnesių fiksuoti oro erdvės pažeidimai.
Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.