Apie planuojamą susitikimą portalui Lrytas patvirtino Seimo vicepirmininkė, socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Pasak jos, L. Pernavas Seime lankysis ketvirtadienį – susitikime taip pat dalyvaus „socdemė“ Jūratė Zailskienė ir liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Politikės teigimu, STT raštuose Seimo valdybai pateikta informacija nėra itin konkreti, tad pokalbio metu norima užduoti L. Pernavui papildomų klausimų.
STT įtariant pažeidimus dėl darbuotojų įdarbinimo Seime – valdyba prašo patikslinimo: sunku užčiuopti siūlo galą
„Praėjusią savaitę surinkau visą medžiagą, visus atsakymus, kuriuos mes buvome gavę – tiek du laiškus iš STT, nes buvome pasiklausę informacijos patikslinimo, tiek kreipėmės į Viešojo valdymo agentūrą dėl pačios tvarkos konkursų organizavimo – ir dabar surinkta medžiaga esu pasidalinusi su darbo grupe“, – portalui Lrytas komentavo O. Leiputė.
„Esame suplanavę ketvirtadienį susitikimą su STT vadovu. Taip pat yra atsiuntusi kanceliarijos vadovybė informaciją apie vykusius konkursus į valstybės tarnybos vietas – biurų vadovus ir t.t. Dabar turime visą medžiagą. Ketvirtadienį susitinkame su vadovu ir tada spręsime“, – sakė ji.
Susiję straipsniai
„Kai matysime pilną vaizdą po pokalbio, tada spręsime, ką toliau daryti“, – pridūrė Seimo vicepirmininkė.
Tarnyba nurodė, jog jų gautoje informacijoje akcentuojama, kad į Seimo kanceliariją galėjo būti įdarbinti asmenys, susiję su A. Stončaičiu buvusiais partiniais ar darbiniais ryšiais. Taip pat teigta, kad tokių žmonių įdarbinimo konkursai galėjo būti fiktyvūs, jiems sukurti nauji etatai.
Nors ir susipažino su visa pirmine informacija, O. Leiputė tikino kol kas nenorinti daryti skubotų vertinimų. Todėl ji tiesiai neatsakė, ar STT raštuose pateikta informacija jai kelia nerimą.
„Aš tikrai negalėčiau komentuoti, kol nėra visos informacijos. Kažkokių tokių išankstinių nerimo ženklų... Aš labiau suvokiu, kad tas kreipimasis yra daugiau prevencinio pobūdžio, nes, vėlgi, reikėtų įsivertinti ir tai, kad užsimenama data yra 2024 m. birželio mėnuo. Tai jeigu taip prisimenant istoriją, tai tuo metu ne šis kancleris buvo ir ne ši valdančioji dauguma. Tai galbūt yra kokios nors sisteminės spragos ir tai apima ne vien šį laikotarpį“, – klausiama atsakė socialdemokratė.
„Nesinorėtų vertinti ar neigiamai atsiliepti apie asmenis, kurie dirba, kai neturi pilnos informacijos“, – pridūrė ji.
O. Leiputė taip pat pastebėjo, kad Viešojo valdymo agentūros atsakymai Seimo valdybai neindikavo jokių pažeidimų Seimo kanceliarijos organizuojamuose konkursuose.
Vis tik, po pokalbio su L. Pernavu, darbo grupė veikiausiai kviesis pasikalbėti ir patį A. Stončaitį, akcentavo politikė.
STT įspėjo Seimo valdybą
Kaip skelbta, STT dar birželį kreipėsi į Seimo valdybą ir prakalbo apie parlamento kanceliarijos įdarbinimo procedūrose galimai egzistuojančius sisteminius pažeidimus ir rizikas.
Teisėsaugos duomenimis, pažeidimai susiję ne tik su formaliu atrankų organizavimu, bet ir su konkrečia jų eiga: informacijos viešinimu, nešališkumo deklaravimu, vertinimo objektyvumu bei garso įrašų išsaugojimu. Taip pat atkreiptas dėmesys į rizikas, susijusias su viešaisiais pirkimais.
Atsižvelgdama į tai, kad personalo administravimas yra tiesioginė Seimo kanclerio atsakomybė, tarnyba ragino šio klausimo nepalikti tik jo diskrecijai – taip esą būtų užtikrintas objektyvumas.
Seimo valdybos prašyta inicijuoti nepriklausomą kanceliarijos atrankų ir susijusių procedūrų vertinimą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio mėnesio. Tačiau parlamento vadovybė nutarė kreiptis į STT papildomos informacijos, prašant pateikti daugiau detalių. Duomenų pasikreipta ir į Viešojo valdymo agentūrą.
Antrajame rašte metamas šešėlis A. Stončaičiui
Antrąjį raštą STT Seimo valdybai pateikė dar birželio 29 d. Vis tik, Seimo valdyba jį vertino tik rugpjūčio pradžioje vykusiame posėdyje – tuomet ir suburta minėtoji darbo grupė.
Dokumente, su kuriuo susipažino ir Lrytas, atskleidžiama daugiau, nors ir aptakių detalių. Šįkart tarnyba bedė tiesiai pirštu Seimo kanclerį.
STT gautoje informacijoje akcentuojama, kad parlamento kanceliarijoje galėjo būti įdarbinti asmenys, susiję su A. Stončaičiu.
„Nuo 2024 m. pabaigos Seimo kanceliarijoje buvo įdarbinti asmenys, kurie susiję su Seimo kancleriu partiniais ar buvusiais darbiniais ryšiais, jo iniciatyva ir jo pasirinkimu. Konkursai galimai buvo fiktyvūs, jeigu apskritai jie buvo. Šių asmenų priėmimo tikslu buvo sukurti nauji etatai“, – nurodoma STT atsakyme Seimo valdybai.
A. Stončaitis tapo Seimo kancleriu būtent 2024 m. gruodį. Prieš tai jis priklausė Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, praėjusioje kadencijoje buvo išrinktas į parlamentą. Anksčiau dirbo Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kancleriu, dirbo Policijos departamente.
STT Seimo valdybą taip pat informavo, kad, tarnybos gautais duomenimis, tam tikri asmenys iš pradžių Seimo kanceliarijoje buvo įdarbinti pagal darbo sutartį – ne ilgiau kaip pusmečiui, nevykdant jokios atrankos ir niekur neskelbiant tokios informacijos, įdarbinimui taikant išimtį. Vėliau esą su šiais asmenimis pasirašytos neterminuotos darbo sutartys, galimai nevykdant įprastų atrankos procedūrų.
Galiausiai, dokumente įspėjama ir apie Seimo kanceliarijoje įdarbintus asmenis, kurie yra susiję su viešųjų pirkimų procesais, nors gali turėti ir privačių interesų ar kitų sąsajų.
Pats A. Stončaitis – tiek po pirmojo, tiek po antrojo STT raštų – tvirtino, kad jaučiasi ramiai. Anot jo, kanceliarijoje vykstantys konkursai atitinka visus numatytus reikalavimus.
„Aš absoliučiai ramus ir absoliučiai rami organizacija. Absoliučiai“, – anksčiau portalui Lrytas yra teigęs kancleris.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas anksčiau yra tikinęs, kad A. Stončaičiu, kaip parlemento kancleriu, pasitiki.