„Jo gyvybė amžiams liko Palangos jūroje, kur praėjusį šeštadienį, Žolinių vakarą, įvyko baisi tragedija.
Dar kartą nuoširdžiai užjaučiame jaunuolio šeimą ir artimuosius, kuriems kelionė į Lietuvos kurortą ir maudynės jūroje ties Palangos tiltu baigėsi tokia skaudžia nelaime.
Iki šiol esame sukrėsti ir labai skaudžiai išgyvename dėl šios netekties. Sunku rasti žodžius, kuriais būtų galima bent kiek palengvinti tėvų ir artimųjų skausmą. Kartais belieka tik būti šalia, padėti kuo galime ir tyliai išreikšti nuoširdžią užuojautą.
Palangos jūros tiltas tapo tragedijos vieta: nuskendusio 17-mečio ieškojo gelbėtojai ir poilsiautojai
Dabar Dominyko tėvai ir artimieji rengiasi paskutiniam atsisveikinimui su savo vaiku. Tegul šis atsisveikinimas būna kuo ramesnis, o šeimai šiuo nepaprastai sunkiu metu nepritrūksta žmonių gerumo, supratimo ir palaikymo“, – rašė meras.
Jis taip pat pridūrė, kad prie pagalbos šeimai prisidėjo ir vietinės įmonės, ir Lenkijos ambasada.
„Kas ką galėjome, tas tą ir darėme – nelaimės akivaizdoje žmogus negali likti abejingas kito žmogaus skausmui. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas, kuriam pavesta tirti šio incidento aplinkybes, net ir po darbo valandų reguliariai skambindavo ir teiraudavosi, ar nereikia jo pagalbos.
Palangiškiai, pas kuriuos privačiai buvo apsistojusi šeima, pasiūlė žmonėms pasilikti Lietuvoje tiek, kiek bus reikalinga, be jokio atlygio. Tačiau šeima nusprendė važiuoti namo.
Susiję straipsniai
Visa tai – tylūs, bet labai svarbūs žmogiškumo ženklai. Jie primena, kad net ir pačią sunkiausią akimirką žmogus žmogui gali tapti atrama ir kiek daug šilumos bei gerumo yra mūsų žmonėse.
Šiandien Dominykas jau grįžo namo. Deja, ne taip, kaip turėjo grįžti – su šeima, su prisiminimais apie Palangą, jūrą ir vasaros dienas. Jis grįžo ten, kur jo laukia paskutinis atsisveikinimas.
Palanga nuoširdžiai liūdi kartu su Dominyko šeima ir Augustavo žmonėmis. Tegul šeimai netekties skausmą bent truputį palengvina žinojimas, kad šią sunkią valandą jie nėra vieni. Kad jų skausmas yra ir mūsų širdyse“, – tęsė Š. Vaitkus.