„Blogai vertiname bet kokiu atveju. Mes skųsime tą visą sprendimą“, – Eltai teigė R. Puchovičius.
„Labai džiugu, kad ne visi VRK nariai skubėjo priimti sprendimą, kuris iki galo net negalėjo būti priimtas, matant, kad jiems trūko informacijos, kad kažkas išaiškintų, kaip vyksta tie išmokėjimai (...)“, – pabrėžė jis.
Be to, politikas kartojo, kad partiją ir rinkimines kampanijas jis rėmė savo asmeninėmis lėšomis.
Susiję straipsniai
„Kai gavau tuos pinigus, čia buvo mano vienintelis pajamų šaltinis ir aš priėmiau sprendimą paremti partiją (...) Šiaip, man įdomu, nuo kada VRK vertina uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) pinigų judėjimą. Šioje vietoje tam yra skirtos institucijos kaip Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kitos institucijos (...). Tas dalykas atrodo liūdnai ir norėtųsi, kad tokių dalykų ateityje nebūtų“, – dėstė R. Puchovičius.
„Bet kreipsimės į teismą, kad teismas padarytų išaiškinimą, kad tie pinigai tikrai buvo mano ir priėmus sprendimą juos paaukoti – turėjau tokią pilną teisę kaip prieš tai buvęs verslininkas, įmonės vadovas. (...) Tą dieną, kai pinigai ateina į mano sąskaitą – jie patampa mano asmeniniais pinigais“, – akcentavo jis.
Ketvirtadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo, kad 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų politinės kampanijos metu priimant pinigus iš neteisėtų finansavimo šaltinių „Nemuno aušra“ bei jos lyderis Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymą.
Tyrimą atlikę komisijos atstovai nustatė, kad „Nemuno aušra“ 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją finansavo juridinių asmenų aukomis bei per trečiuosius asmenis. Tai laikytina šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu.
Be to, įstatymą partija pažeidė priimdama ir panaudodama per trečiuosius asmenis sumokėtus nario mokesčius (4,3 tūkst. eurų), kurių dalis buvo juridinio asmens lėšos.
VRK taip pat nustatė, kad „Nemuno aušra“ finansavo 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją per trečiąjį asmenį – partijos pirmininko pavaduotoją ir rinkimų štabo vadovą Robertą Puchovičių.
Esą jis tarpininkavo pervedant įmonių „Tvari statyba“ ir „Lajota“ lėšas, kurių bendra suma siekia 24,2 tūkst. eurų, „Nemuno aušros“ Seimo rinkimų politinei kampanijai finansuoti. Politikas yra vienintelis abiejų šių įmonių akcininkas. Kaip nurodoma VRK tyrime, jis tarpininkavo ir pervedant bendrovės „Tvari statyba“ lėšas (4,5 tūkst. eurų) R. Žemaitaičio prezidento rinkimų politinei kampanijai finansuoti.
VRK nustatė, kad „Nemuno aušra“ priėmė ir panaudojo per trečiuosius asmenis sumokėtus nario mokesčius, kurių dalis buvo juridinio asmens lėšos. Bendra jų suma sudaro 4,3 tūkst. eurų. Tarp šių asmenų yra ir R. Puchovičiaus sutuoktinė Eva Puchovič, sumokėjusi 1,5 tūkst. eurų siekusį nario mokestį iš vyro gautų bendrovės „Tvari statyba“ lėšų. Taip pat politiko tėvas Edvardas Puchovičius, sumokėjęs 2,5 tūkst. eurų nario mokestį R. Puchovičiaus gautomis lėšomis, mat jo banko sąskaitos likutis buvo nepakankamas.
VRK nustatė, kad „aušriečių“ vicepirmininkas, tarpininkaudamas ir pervesdamas savo arba iš juridinių asmenų gautas lėšas tretiesiems asmenims, kad jie šias lėšas sumokėtų kaip nario mokestį politinei partijai finansuoti, pažeidė Politinių organizacijų įstatymą. Pažeidimas pripažintas ir E. Puchovič, E. Puchovičiui bei Pauliui Kazilioniui. R. Puchovičiui pripažintas ir Rinkimų kodekso pažeidimas. Rinkimų kodekso ir Politinių organizacijų įstatymo pažeidimai dėl šios priežasties pripažinti ir „Nemuno aušrai“.
Tuo metu R. Žemaitaičiui pripažinti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją finansuojant juridinio asmens aukomis ir per trečiuosius asmenis bei iš neleistinų finansavimo šaltinių. Be to, Rinkimų kodeksą pažeidė ir Aleksandras Fursas, R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijai skirtus 5 tūkst. eurų pervesdamas Linai Šukytei-Korsakei. Pastarajai politikei, kuri iš A. Furso gautas lėšas pervedė R. Žemaitaičio prezidento rinkimų politinei kampanijai finansuoti kaip savo asmeninę auką, taip pat pripažintas pažeidimas.
Vis dėlto VRK atidėjo klausimą dėl įpareigojimo „Nemuno aušrai“ neteisėtai gautų lėšų sumą – iš viso 28,5 tūkst. eurų – pervesti į valstybės biudžetą, kol nebus išspręstas klausimas dėl valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms.
Savo ruožtu R. Žemaitaitis buvo įpareigotas prezidento rinkimų kampanijos metu gautą neteisėto finansavimo sumą (9,5 tūkst. eurų) per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą.
Tiesa, VRK kovą nusprendė, kad partija „Nemuno aušra“, 2024 m. iš savo lyderio R. Žemaitaičio bei partijos vicepirmininkės Daivos Petkevičienės nuomodamasi automobilius ir jiems už nuomą sumokėjusi iš partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, lėšas panaudojo ne pagal paskirtį, o finansinių ataskaitų rinkinyje pateikti duomenys buvo klaidingi.
Teismas: pagrįstai atsisakyta pradėti tyrimą dėl žurnalistų rinktos informacijos apie „Nemuno aušros“ finansavimą
Vilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žurnalistinio tyrimo, kuriame buvo renkami ir viešai atskleisti duomenys apie fizinių asmenų bankų sąskaitose esančias lėšas ir bankinius pavedimus finansuojant politinę partiją „Nemuno aušra“.
Apie tai ketvirtadienį paskelbė Generalinė prokuratūra.
Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate balandžio 24 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo šmeižimo, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir atskleidimo bei dėl tarnybos paslapties atskleidimo.
Nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus politinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, partijos nario Kastyčio Žuromsko ir S. M. pareiškimus, kuriuose buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2026 m. kovo mėn. jungtiniame žiniasklaidos priemonių LRT, „Delfi“, „15min“, „Redakcijos“ ir „Sienos“ tyrime surinktos bei visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos informacijos apie fizinių asmenų bankų sąskaitose esančias lėšas ir bankinius pavedimus finansuojant politinę partiją „Nemuno aušra“.
Įvertinus pareiškėjų pateiktus duomenis bei papildomai surinktą informaciją, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat pripažinta, kad asmenų veiksmai nelaikyti tokio pavojingumo laipsnio, kad turėtų būti taikoma griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė (lot. ultima ratio).
Pareiškėjų K. Žuromsko ir S. M. skundus dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas, galutine ir neskundžiama nutartimi atmesdamas pareiškėjų K. Žuromsko ir S. M. skundus, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, nurodė, jog informacijos šaltinio paslaptis yra reikšmingas demokratinės valstybės principas.
Jis padeda žurnalistams gauti visuomenei svarbios informacijos apie korupciją ir valdžios piktnaudžiavimus, teisinės informacijos šaltinio apsaugos garantijos leidžia žiniasklaidai užtikrinti pažeidžiamo informacijos šaltinio anonimiškumą ir įgyvendinti esminį spaudos, kaip „sargybinio“, vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Įvertinęs surinktus duomenis, teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas vien siekiant patikrinti visus galimus informacijos turėtojus reikštų baudžiamojo proceso panaudojimą nežinomam žurnalistiniam šaltiniui ieškoti, nors tam nėra Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų išimtinių sąlygų.
Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas skundus, nutartyje sutiko su prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimų motyvais, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl duomenų apie privatų pareiškėjų gyvenimą paviešinimo, atsižvelgtina į atskleistų duomenų kiekį, jų turinį ir siekiamą tikslą.
„Nagrinėjamu atveju atskleisti labai nedidelės apimties pareiškėjų privatūs duomenys, kurie susiję su nario mokesčio politinei partijai „Nemuno aušra“ mokėjimu, t. y. ta apimtimi, kiek reikšminga patenkinti visuomenės interesą žinoti politinės partijos finansavimo šaltinius. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad žurnalistų, atlikusių tyrimą ir paskelbusių aptariamą publikaciją, tikslas buvo visuomenei atskleisti galimus politinės partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimus, o ne paskelbti pareiškėjų banko sąskaitos duomenis, atitinkamai nėra pagrindo įžvelgti tokioje veikoje ir subjektyviuosius aptariamų nusikaltimų požymius“, – nusprendė teismas.
Jis pažymėjo, kad medžiagoje surinkti duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad žurnalistų tikslas buvo viešinti duomenis apie asmenų privatų gyvenimą pramoginiais tikslais, siekiant sudominti skaitytojus apie kito asmens privatų gyvenimą. Taip pat nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog šią informaciją žurnalistai gavo privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais.
Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju visuomenės viešasis interesas — gauti informaciją apie politinės partijos „Nemuno aušra“, kuri tuo laikotarpiu Seime turėjo 20 mandatų, buvo valdančiosios koalicijos dalis ir dalyvavo valstybei reikšmingų sprendimų priėmime, galimai padarytus partijos finansavimo pažeidimus, buvo teisėtas ir pagrįstas.
ELTA primena, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį paskelbė, kad Seimo ir prezidento rinkimų politinės kampanijos metu priimant pinigus iš neteisėtų finansavimo šaltinių „Nemuno aušra“ bei jos lyderis R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymą.
Nustatyta, kad „Nemuno aušra“ 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją finansavo juridinių asmenų aukomis bei per trečiuosius asmenis. Tai laikytina šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. Be to, įstatymą partija pažeidė priimdama ir panaudodama per trečiuosius asmenis sumokėtus nario mokesčius (4,3 tūkst. eurų), kurių dalis buvo juridinio asmens lėšos.
VRK taip pat nustatė, kad „Nemuno aušra“ finansavo 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją per trečiąjį asmenį – partijos pirmininko pavaduotoją ir rinkimų štabo vadovą Robertą Puchovičių. Tuo metu R. Žemaitaičiui pripažinti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją finansuojant juridinio asmens aukomis ir per trečiuosius asmenis bei iš neleistinų finansavimo šaltinių.