Valstybės kontrolės (VK) auditas parodė, kad neįvykusių pirkimų dalis nuo 2023 m., kai sudarė 24 proc., pasiekė 59 proc. pernai.
„Auditas patvirtino tai, ką sakiau nuo pirmos dienos: pirkimus vykdėme skaidriai, lanksčiai reagavome į besikeičiančius poreikius, tad reikšmingų sisteminių pažeidimų pirkimuose nenustatyta, o tikroji problema – pasenusi, dar 2007 m. sukurta pirkimų architektūra, kurią aš pradėjau keisti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė D. Šakalienė.
Buvusi ministrė atkreipė dėmesį į paskelbtą 59 proc. neįvykusių pirkimų rodiklį – jos teigimu, į jį patenka ir dėl pasikeitusių kariuomenės poreikių nutraukti pirkimai.
„Į jį įtraukti ir pirkimai, nutraukti dėl pasikeitusių kariuomenės poreikių – tai valdymo sprendimai, kuriuos auditas vertina teigiamai, kaip lankstų reagavimą į objektyvius situacijos pokyčius“, – aiškino buvusi ministrė.
Ji taip pat pabrėžė, kad, VK duomenimis, 2025 m. nebuvo pradėta 9 proc. suplanuotų ginkluotės pirkimų, kai 2024 m. ši dalis siekė 22 proc., o 2023 m. – 16 proc.
Susiję straipsniai
Pasak D. Šakalienės, auditas taip pat rodo, kad taikant išimtis vykdytos įsigijimų procedūros buvo greitesnės už standartines.
„Procedūros, kuriomis spartinome įsigijimus, pagal audito duomenis yra apie 105 dienomis greitesnės už standartines“, – nurodė buvusi KAM vadovė.
Vis dėlto ji pripažino, kad dalis VK nustatytų trūkumų yra pagrįsti ir turi būti taisomi. D. Šakalienė pažymėjo, kad dalis kritikuojamų procedūrų ir tvarkų buvo patvirtintos dar gerokai iki jos kadencijos.
Kaip skelbė ELTA, kontrolierių institucija taip pat nustatė, kad 42 proc. per šiuos porą metų vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų neviršyti 180–240 kalendorinių dienų.
Penktadienį auditą komentavęs prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad VK išryškino sisteminių problemų dėl atsakomybių pasidalijimo ir sprendimų priėmimo. Pasak šalies vadovo, Lietuva negali sau leisti kelerius metus trunkančio atotrūkio tarp kariuomenės poreikio nustatymo ir jo patenkinimo.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius aiškino, kad dabartiniai gynybos įsigijimų tempai jo netenkina. Pasak ministro pirmininko, šiuo metu panaudota 37 proc. šių metų gynybos biudžete numatytų lėšų, todėl gynybos pirkimų procesą jis žada stebėti ir Vyriausybės kanceliarijos lygmeniu.