G. Grušas: esu kalbėjęs su viena iš kunigo T. Švedavičiaus aukų (1)

Pasak arkivyskupo, į jį žmogus kreipėsi tada, kai teisėsauga jau vykdė ikiteisminį tyrimą dėl minėto kunigo.

„Aš esu kalbėjęs su viena iš tų aukų, kur pats susisiekė“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė G. Grušas.

Kaip skelbta, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.

Pasak Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus, dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų. Nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.

Anot J. Lauciaus, kunigas kaltinamas 2 epizoduose dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, 13 epizodų dėl vaiko įtraukimo girtauti, 9 epizoduose dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, 4 epizoduose dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo, 3 epizoduose dėl lytinės aistros tenkinimo, pažeidžiant nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, už atlygį. Taip pat dvasininkas yra kaltinamas ir mažamečio asmens seksualiniu prievartavimu.

„Taip, kaip nurodoma kaltinamajame akte, nusikaltimai buvo daromi nuo 2002 metų iki pat 2025 metų – t. y., 23 metus. Daugumą šių nusikaltimų buvo padaryti Romos Katalikų Bažnyčioje priklausančiuose tuometinėse šio kunigo gyvenamosiose vietose“, – dėstė J. Laucius.

Anot prokuroro, nusikaltimai buvo padaryti 6 skirtingose Lietuvos vietovėse.

Žiniasklaidos šaltinių duomenimis, šioje byloje kaltinamas 56-erių kunigas Tadas Švedavičius. 

Anskčiau arkivyskupas G. Grušas yra teigęs, kad T. Švedavičius pripažįsta savo kaltę.

Tiesa, pastaroji byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.

Žurnalistų duomenimis, tai 51-erių Ryšardas Peciunas.

Vis tik, nei Generalinė prokuratūra, nei Vilniaus arkivyskupija neįvardijo, kas yra dvasininkai, kurie kaltinami minėtais nusikaltimais.

Šią savaitę generalinė prokurorė Nida Grunskienė nurodė, kad teisėsauga neviešina bylose figūruojančių dvasininkų pavardžių, siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius.

Penktadienio rytą arkivyskupas metropolitas susitiko su Seimo pirmininku Juozu Oleku ir aptarė praėjusią savaitę pasirodžiusią informaciją apie pedofilija kaltinamus kunigus.

G. Grušas dar kartą dėkojo teisėsaugai už jos darbą ir tikino, kad sieks toliau bendradarbiauti, kad tokio pobūdžio nusikaltimai būtų užkardyti.

Jo teigimu, visi, kas yra patyrę seksualinę prievartą ar pastebėjo tokius nusikaltimus, gali kreiptis į arkivyskupiją. Taip pat, anot dvasininko, plečiami ir saugios aplinkos kūrimo mokymai.

„Mūsų jaunimo centras jau dabar imasi – pirmi mokymai buvo mokytojams, kunigams, vyskupams, kurie dirba su jaunimu. Tai dabar pradedame procesą formuoti, su pačiu jaunimu kalbėti, kad jie atpažintų, kas yra saugi aplinka, ką jie gali daryti, jeigu jie jaučiasi nesaugūs arba jeigu ką nors pamato“, – dėstė jis.

Vis tik, G. Grušas pastebėjo, kad Bažnyčia nėra ta vieta, kur seksualinio pobūdžio nusikaltimai prieš vaikus būtų didžiausia problema.

„Savo laiku buvo ir popiežiaus Pranciškaus pasakyta – taip, problema yra Bažnyčioje, bet ne pagrindinė problema. Ta prasme, kad nuošimtis – ir čia pasauline statistika kliaunuosi – nuošimtis nusikaltimų pačioje Bažnyčioje yra ženkliai mažesnė dalis tų visų nusikaltimų šioje srityje. Didžiausia dalis tų nusikaltimų vyksta artimoje aplinkoje“, – pastebėjo jis.

Šią savaitę Vilniaus arkivyskupas portalui „15min“ teigė, Bažnyčios sistemoje yra kur tobulėti užkardant nusikaltimus, tačiau nepriklausomam platesniam tokių atvejų tyrimui, jo vertinimu, kol kas nėra tinkamas metas.

Dėl to G. Grušas sulaukė viešos kritikos.

Pasiteiravus, kodėl laikosi tokios pozicijos, arkivyskupas nurodė, kad nėra prieš platesnį tyrimą. Tačiau, anot dvasininko, pirmiausiai reikia išspręsti rezonansą sukėlusią situaciją – vaizdžiai tariant, užgesinti gaisrą.

„Tą dalyką, kur skubiai reikia padaryti, reikia skubiai padaryti. Koks namas dega ar kažkas sužeista – duodi pirmą pagalbą, tada ramiai atsisėdi ir žiūri ilgalaikę strategiją, ilgalaikį tyrimą.

Kaip jis atrodo? Daug kas mini nepriklausomą tyrimą. Bet kai kalbi su tais žmonėmis, kurie siūlo, tai taip – jie naudoja užsienio modelius, jie siūlo tai. Ne visur tie modeliai pasiteisino. Ir tada kaip tas atrodys pas mus?“ – savo nuomone dalijosi jis.

„Gal reikia suformuoti mūsų sąlygomis, kas gali ateiti, pasižiūrėti. Bet tam reikia laiko. Tam iš tikrųjų reikia pasiruošti ir tada galima daryti. Šiuo metu, manau, yra svarbu ir dedame visas pastangas užkardyti (nusikaltimus – Lrytas)“, – apibendrino G. Grušas.

Savo ruožtu apie nepriklausomą tyrimą klausiamas Seimo pirmininkas J. Olekas mano, kad pirmiau reikėtų sulaukti teisminių procesų išvadų. Tačiau, jo teigimu, į Bažnyčios atliekamus tyrimus įtraukus nepriklausomus atstovus būtų galima sustiprinti skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą.

„Aš nesakyčiau, kad dabar to reikia. Dabar mums reikia sulaukti teisminių procesų, ką prokurorai pateiks. Aš manau, tą patį sakiau ir arkivyskupui, kad jeigu pas juos dabar vyksta savo tyrimai, jeigu įtrauktų nepriklausomų žmonių iš ne bažnytinės visuomenės, tai galėtų sustiprinti skaidrumą ir pasitikėjimą, kurio mes norime“, – žurnalistams penktadienį teigė J. Olekas. 

Kaip skelbta, po skandalo viešojoje erdvėje vėl pradėta diskutuoti apie poreikį sukurti seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą. Šią iniciatyvą teigė remiantis premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat teigė, kad tokia idėja yra svarstytina. 

Apie poreikį grįžti prie diskusijų dėl seksualinių nusikaltėlių viešojo registro pirmadienį tarpinstituciniame pasitarime kalbėjo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. Anot ministrės, šiuo aspektu reikėtų rasti kompromisą ir žmogaus teisių klausimu, esą nekalbama apie registrą, kuris galiotų visą gyvenimą.