„Kariuomenė perka savo poreikiams, bet tikrai turėtų dalintis panaudos pagrindais ir su VST struktūromis, kurios irgi atlieka tam tikrą gynybinę funkciją, kaip šiuo atveju kritinės infrastruktūros apsaugos funkciją“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas L. Kasčiūnas.
Pasak politiko, ypač svarbu dalintis priemonėmis, skirtomis kovai su bepiločiais orlaiviais.
„Tikrai paraginčiau vidaus reikalų ministrą ir krašto apsaugos ministrą rimtai susėsti ir pamąstyti, kurie iš kariuomenės įsigijimų galėtų būti naudingi ir VST sistemos aprūpinimui“, – teigė jis.
Susiję straipsniai
Konservatorių lyderio vertinimu, kritinės infrastruktūros apsauga Lietuvoje šiuo metu nėra pakankama, ypač vertinant galimas grėsmes iš oro.
„Tiek, kiek aš turiu informacijos, kol kas galiu pasakyti, kad ta kritinės infrastruktūros apsauga nėra pakankama, kad mes galėtume kalbėti apie tai, kad tos galimos grėsmės iš oro būtų preventyviai kaip nors atremiamos. Kitaip tariant, čia reikia daugiau pastangų“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas pažymėjo, kad kritinė infrastruktūra ir strateginiai objektai gali tapti potencialiais taikiniais Rusijai toliau didinant eskalaciją.
„Kai gavome žvalgybinės informacijos apie tai, kad galimai Rusija ruošiasi tam tikroms diversijoms arba netikros vėliavos operacijoms prieš Baltijos šalis, prieš Lenkiją, akivaizdu, kad būtent kritinė infrastruktūra ir strateginiai objektai yra pagrindinis galimas potencialus taikinys“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, vien VST pajėgumų apsaugoti kritinę infrastruktūrą gali neužtekti, todėl būtina glaudesnė sąveika su Lietuvos kariuomene.
„Kariuomenės pajėgumai turi būti priskirti šitų objektų apsaugai – ir ne tik pajėgumai, ne tik kariai, bet ir visa technika, kuri, aišku, kariuomenėje yra rimtesnė, technologiškai pažangesnė nei Vidaus reikalų ministerijos sistemoje“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į grėsmes, kurias gali kelti bepiločiai orlaiviai. Pasak L. Kasčiūno, norint nuo jų apsisaugoti, būtina turėti tiek priemonių, leidžiančių aptikti ir atpažinti objektą, tiek jo neutralizavimo pajėgumų.
„Pirmas būdas yra radioelektroninės kovos priemonės – tai yra, kai tu nuslopini bepilotį orlaivį arba suklaidini. Ir antras būdas yra kinetinis – tai yra kai tu jį sunaikini fiziškai“, – aiškino jis.
Politiko teigimu, abiejuose segmentuose Lietuva vis dar turi trūkumų, todėl daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ne tik kariuomenės, bet ir kritinės infrastruktūros oro gynybai.
Kritika oro gynybai
L. Kasčiūnas taip pat kritikavo dabartinės Vyriausybės planuojamą daugiasluoksnės oro gynybos sistemą. Anot jo, net ir visiškai įgyvendintas dabartinis planas neužtikrintų visapusiškos Lietuvos miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugos.
„Tas planas, kurį turi dabartinė Vyriausybė, dabartinė krašto apsaugos sistema dėl daugiasluoksnės oro gynybos, jis yra tik dalinis. Jis gali padėti net ir pilnai jį įgyvendinus daugiau matyti, daugiau girdėti, bet jis neapsaugos mūsų miestų, jis neapsaugos visos kritinės infrastruktūros“, – teigė jis.
L. Kasčiūnas ragina ministrą pirmininką pavesti krašto apsaugos ministrui dar kartą peržiūrėti prioritetus ir daugiau dėmesio skirti oro gynybai bei Lietuvos „dangaus skydo“ kūrimui.
Politikas taip pat teigė, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su ekspertais yra parengę kelių metų planą, kaip galėtų būti kuriamas Lietuvos oro gynybos skydas.
Sustiprinta apsauga
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, jog Lietuvos žvalgyba turi informacijos, kad Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione, tačiau sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, o tikslios datos nėra.
Ministro teigimu, Kremlius svarsto galimas atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Anot jo, yra tikimybė, kad tokioms operacijoms Rusija galėtų pasitelkti ukrainietiškus dronus. Tokiu atveju tai būtų vadinamoji „svetimos vėliavos“ operacija, kai valstybė įvykdo atitinkamą veiksmą, tačiau siekia sudaryti įspūdį, kad jį atliko kita šalis.
Reaguodama į informaciją apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui.
Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.