„Ieškinys atmestas“, – Eltą informavo teismas.
Sprendimas per 30 dienų dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Šioje byloje E. Misiūnas prašė pripažinti, kad prezidentas Gitanas Nausėda nepagrįstai jo nepaskyrė teisėju bei įpareigoti prezidentą tai padaryti, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Susiję straipsniai
G.Nausėda nemano, jog sprendimas į teisėjus neskirti buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno buvo nepagrįstas.
„Aš niekaip negaliu šito pripažinti, nes ponas Misiūnas tiesiogiai dalyvavo rinkimuose, tiesiogiai dalyvavo partinėje veikloje ir tai man sunkiai derinama su galimybe iššokti jau vos ne kitą dieną į teisėjo mantiją“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo prezidentas.
„Tai yra vienas aspektas, kitas aspektas – vis dėlto, nepamirškime to, kad prezidentas nėra notaras ir jis netvirtina kiekvieno teisėjo kandidatūros, kuri yra jam pateikiama. Pagaliau man kartais yra pateikiamos net kelios kandidatūros užimti vienai ar kitai vietai. Tai tuomet renkiesi iš kandidatų ir nebūtinai tie kandidatai, kurie surinko daugiausiai balų atrankos komisijoje, turi būti patvirtinti“, – dėstė G. Nausėda dar prieš Vilniaus apygardos teismui paskelbiant sprendimą.
Reagavo ir E. Misiūnas
E. Misiūnas Eltai neslėpė nusivylimo teismo sprendimu ir žadėjo jį būtinai apskųsti.
„Vertinu neigiamai, žinodamas bylos medžiagą, tikėjausi, kad bus kitoks sprendimas, nes atsakovas Prezidentūra nepateikė jokių apčiuopiamų rimtų, tvirtų įrodymų, kas yra politinis atšalimas.
Pagrindinis teismo argumentas, kuris man sukėlė didelę nuostabą, buvo tai, kad visgi prezidentas galbūt buvo teisus, priimdamas sprendimą dėl neskyrimo, nes aš galbūt buvau politiškai sušilęs. Nes buvau ministro pareigose ir ministro pareigos objektyviai neleido grįžti į teisėjo pareigas. Tačiau šį argumentą jau paneigė Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendime, jis pasakė, kad buvimas ministro pareigose ar išreikštas noras grįžti į tas pareigas niekaip negali būti priešinamas gerai reputacijai ir apskritai sąlygai, kuri numatyta įstatyme.
Teismų įstatyme numatyta sąlyga, kad teisėjas gali eiti tokias pareigas ir iš šių pareigų gali grįžti į teisėjus. Taip galima grįsti sprendimą tokia sąlyga, kuri įstatyme nustatyta kaip leidžiama?“, – Eltai sakė E. Misiūnas.
Kas ir kodėl
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2025 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą byloje Misiūnas prieš Lietuvą, kuriuo nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą. EŽTT nurodė Lietuvai sumokėti E. Misiūnui 10 tūkst. eurų už neturtinę žalą.
EŽTT konstatavo, kad, teismams atsisakius priimti E. Misiūno ieškinį, iš jo buvo atimta teisė į veiksmingą prezidento diskrecijos įgyvendinimo peržiūrą. Remdamasis minėtu EŽTT sprendimu pareiškėjas E. Misiūnas pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Atsižvelgdamas į tai, kad Konvencijos dalies pažeidimas konstatuotas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, LAT nutarė, kad nurodytas pažeidimas gali būti pašalintas tik atnaujinus nurodytos civilinės bylos procesą ir iš naujo išsprendus pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimą, pranešė teismas.
ELTA primena, kad E. Misiūnas 2015 m. buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teisėju, tačiau jau 2016 m. gruodį jis sutiko tapti vidaus reikalų ministru Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Vėliau, 2019–2020 m., E. Misiūnas dirbo krašto apsaugos viceministru.
2020 m. E. Misiūnas dalyvavo Seimo rinkimuose su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Jis nebuvo išrinktas į parlamentą.
Tais pačiais metais E. Misiūnas pateikė prašymą Nacionalinei teismų administracijai iš naujo skirti jį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Prezidentas G. Nausėda jo prašymo netenkino.
Tuo metu Prezidentūra šį sprendimą motyvavo tuo, kad asmeniui, kuris nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo politinėje veikloje ir nori grįžti į teisėjo pareigas, turėtų galioti tam tikras „politinio atšalimo“ laikotarpis. Dėl šio sprendimo E. Misiūnas kreipėsi į kelis teismus, tačiau jie atsisakė priimti jo skundus.
Praėjus keliems metams, šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl E. Misiūno grąžinimo į teisėjo pareigas, tačiau jis teisėju ir vėl buvo nepaskirtas.
Dėl šių sprendimų E. Misiūnas tuomet kreipėsi į EŽTT.