Teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės teigimu, diskusijos dėl papildomų lėšų teikti pagalbą aukoms jau finišo tiesiojoje.
„Jau paskutiniai etapai su Finansų ministerija, kad mes galėtume (turėti – ELTA) daugiau specializuotų advokatų, dirbančių su vaikais, nepilnamečiais ir suteikti jiems daugiau kompetencijų organizuojant specializuotus mokymus“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ji.
Be to, politikės teigimu, nors „žalos atlyginimo mechanizmas jau dabar yra pakankamai lankstus“, Teisingumo ministerija siūlo jį didinti, atlyginant žalą vaikams, tapusiems seksualinio pobūdžio nusikaltimų aukomis.
G. Grušas aiškina – kunigų pedofilija nėra susijusi tik su Bažnyčia: siūlomas viešas registras
Aukoms siūlo įsteigti Nacionalinį pagalbos fondą Bažnyčioje
Praėjusią savaitę visuomenę sukrėtusi žinia apie du seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamus kunigus – Tadą Švedavičių ir Ryšardą Peciuną – sukėlė ir šalies vadovų, ir pačios dvasininkų bendruomenės reakcijas.
Šios savaitės pradžioje į tai sureagavo ir vienas Vilniaus arkivyskupijos kunigas. Santaros klinikų Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas Gabrielius Satkauskas tinklalaidėje „Šventas reikalas“ tvirtino, kad tokio pobūdžio nusikaltimų aukoms Bažnyčioje turėtų būti įsteigtas Nacionalinis pagalbos nukentėjusiems fondas.
„Jeigu sakoma, kad nukentėjusysis mums yra pirmoje vietoje, tai turi reikšti daugiau nei gerą pokalbį, atsiprašymą. Nes seksualinio pobūdžio padariniai žmogų gali lydėti dešimtmečius (...) kartais būtinas net ilgalaikis gydymas“, – tinklalaidėje kalbėjo dvasininkas.
Susiję straipsniai
„Todėl siūlyčiau Bažnyčiai steigti Nacionalinį pagalbos nukentėjusiesiems nuo seksualinių nusikaltimų Bažnyčioje žmonėms fondą, kuris galėtų finansuoti profesionalią psichoterapiją, psichologus ir psichiatrų paslaugas, prireikus – medicininę pagalbą. Nepriklausomą teisinę pagalbą, krizių pagalbą ir ilgalaikę pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia“, – akcentavo jis.
Be to, G. Satkauskas mano, kad šių bylų kontekste Bažnyčioje turėtų būti atliekamas nepriklausomas išorinis auditas, kuris galėtų atskleisti sistemines spragas.
„Audito išvadas paskelbti – ne aukų vardus, ne konfidencialią baudžiamųjų bylų medžiagą. Bet manau, kad visuomenė ir ypač tikinčiųjų bendruomenė turi teisę žinoti, kas neveikia, kokios rekomendacijos, kas bus pakeista, kas už tai atsakingas ir kada“, – kalbėjo kunigas.
Tiesa, šią savaitę Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas interviu naujienų portalui „15min“ sakė, kad dabar nėra tinkamas laikas sudaryti nepriklausomą komisiją. Dvasininko teigimu, Bažnyčia iki to dar „nepriaugo“, o ir pagrindinis dėmesys šiuo metu esą turėtų būti skirtas „sistemai, kuri užkardytų galimus nusikaltimus“.
34 nusikalstami epizodai prieš vaikus
Kaip skelbė ELTA, praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti, šiais nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių T. Švedavičius ir 51-erių R. Peciunas.
Gabrielė Žimantaitė (ELTA)