KT birželio 11 dieną pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso (BVK) nuostata, draudžianti už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui nuteistiems asmenims taikyti lygtinį paleidimą, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Teismas atkreipė dėmesį, kad absoliutus draudimas šiems nuteistiesiems pretenduoti į lygtinį paleidimą panaikina galimybę individualiai įvertinti jų situaciją. Taip pat jiems nesuteikiama galimybė taikyti probacijos priemonių, kuriomis siekiama mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Tokį sprendimą KT priėmė išnagrinėjęs už paauglių seksualinį išnaudojimą kalėjusio buvusio jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio individualų skundą. Jo advokatas teigė, kad po KT sprendimo į lygtinį paleidimą galės pretenduoti visi už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteisti asmenys.
G. Grušas aiškina – kunigų pedofilija nėra susijusi tik su Bažnyčia: siūlomas viešas registras
Prokuratūra siūlo griežtinti lygtinio paleidimo sąlygas
Generalinė prokuratūra informavo, kad liepą kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir pasiūlė keisti BVK, kad lengvesnės lygtinio paleidimo sąlygos nebūtų taikomos daliai už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteistų asmenų.
Šiuo metu lengvesnės lygtinio paleidimo sąlygos netaikomos už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus nuteistiems asmenims. Tačiau ši išimtis neapima kai kurių už apysunkius seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteistų asmenų.
Prokuratūra siūlo į šias išimtis įtraukti ir už apysunkius nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nuteistus asmenis.
Susiję straipsniai
„Siūlomas BVK nuostatų pakeitimas prisidėtų prie efektyvesnės nepilnamečių apsaugos, nes neleistų didesnį pavojų keliančiai nuteistųjų kategorijai pasinaudoti lengvesnėmis lygtinio paleidimo sąlygomis“, – Eltai nurodė Generalinė prokuratūra.
Šiuo metu Teisingumo ministerija vartina pasiūlymą. Jis bus svarstomas kartu su Lietuvos kalėjimų tarnybos pasiūlymais dėl BVK pakeitimų.
Lygtinis paleidimas turėtų būti vertinamas individualiai
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys, liberalas Vitalijus Gailius pabrėžia, kad KT sprendimas nereiškia automatinio nuteistųjų paleidimo – kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai.
„KT pasisakė, kad individualiai turi būti sprendžiama kiekviena situacija. Kiekviena situacija motyvuotai, individualiai vertinama“, – Eltai sakė V. Gailius.
Jo teigimu, sistema turi leisti įvertinti, ar nuteistasis realiai pasitaisė.
„Aš neįsivaizduoju žmogaus, kuris sėdėdamas komisijoje, matydamas penkis kartus teistą pedofilą, atlikusį dalį bausmės, galvotų, kad jis pasitaisė“, – teigė politikas.
Anot V. Gailiaus, jei kyla abejonių dėl nuteistojo paleidimo, galutinį sprendimą papildomai gali įvertinti teismas.
Vien griežtesnių bausmių nepakanka
Seimo TTK narė, demokratė Agnė Širinskienė teigia, kad vien bausmių griežtinimas nėra pagrindinė priemonė, galinti užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams.
„Prevencijos sistemoje nusikaltimų ar nusikaltimų kartotinumo prevencijos sistemoje bausmių dydis nėra esminis dalykas“, – Eltai sakė politikė.
Anot politikės, veiksmingai sistemai reikalinga socialinė integracija, psichologinė pagalba, nuteistųjų priežiūra ir pasirengimas grįžti į visuomenę.
„Vien tik bausmės, ypač už tokius nusikaltimus, kurie yra latentinio pobūdžio, kurie gana sunkiai atskleidžiami, na, jos nėra ta panacėja ir jos tikrai neapsaugos“, – teigė A. Širinskienė.
Seimo TTK narė, konservatorė Agnė Bilotaitė taip pat pabrėžia bausmės už nusikaltimus neišvengiamumo svarbą.
„Pirmas dalykas yra neišvengiamumas. Antras dalykas – visa prevencija, kad taip neatsitiktų“, – Eltai sakė ji.
Ragina daugiau dėmesio skirti aukoms
V. Gailiaus teigimu, viena didžiausių problemų yra ne tik sankcijų griežtumas, bet ir tai, kad apie seksualinius nusikaltimus ilgą laiką nepranešama.
„Baudžiamoji teisė atsiranda tada, kai jau mes sužinome apie nusikaltimą. (...) Pradėkime tikėti aukomis“, – sakė politikas.
Jo teigimu, seksualinio smurto aukoms turi būti sudarytos sąlygos pranešti apie patirtą smurtą, o jų parodymais turi būti tikima.
„Seksualinio smurto aukas reikia pradėti gerbti ir jomis tikėti“, – pabrėžė V. Gailius.
Jis taip pat sakė abejojantis, kad ilgus metus trunkantys seksualiniai nusikaltimai gali likti visiškai nepastebėti aplinkinių.
„Iki to, 23 metus visi tyli. Va čia yra didžioji bėda – nebaudžiamumas“, – sakė politikas, kalbėdamas apie pastarąjį galimą kunigo pedofilijos atvejį, kai nusikaltimai galėjo būti daromi kelis dešimtmečius.
Tuo metu A. Bilotaitė atkreipė dėmesį į vaikų švietimo svarbą. Jos vertinimu, vaikams turėtų būti daugiau aiškinama apie seksualinį smurtą, asmenines ribas ir galimybes apie netinkamą elgesį pranešti.
Siūloma stiprinti vaikų apsaugos saugiklius
A. Bilotaitė taip pat ragina ieškoti teisinių sprendimų, kurie neleistų seksualinius nusikaltimus padariusiems asmenims atsidurti šalia savo aukų.
Politikė atkreipė dėmesį į atvejus, kai nuteistieji galėdavo grįžti į namus, kuriuose gyvena jų auka.
„Turime iš tikrųjų daryti teisiškai, ieškoti sprendimų, kad tokių situacijų nebūtų“, – teigė ji.
Seimo TTK narės vertinimu, valstybė turi padaryti viską, kad būtų apsaugoti pažeidžiamiausi visuomenės nariai.
„Vaikų teisės, pažeidžiamiausių teisės – man atrodo, valstybė nacionaliniu lygmeniu turi padaryti viską, kad vaikai būtų apsaugoti“, – sakė A. Bilotaitė.
Pritaria seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusių asmenų registrui
Diskusijoje dėl papildomų vaikų apsaugos priemonių taip pat keliama seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusių asmenų registro idėja.
A. Širinskienė mano, kad tėvams galėtų būti suteikta galimybė pasitikrinti, ar jų aplinkoje nėra už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistų asmenų.
„Kodėl gi negalėtų, tarkime, ir tie patys tėvai pasižiūrėti, ar jų aplinkoje, jų bendruomenėje nėra žmonių, kurie yra nuteisti už pedofiliją?“ – klausė politikė.
Jos teigimu, atsiradus teisei lygtinai paleisti tokius nuteistuosius, tėvams galėtų būti suteikta galimybė sužinoti ir apie anksčiau laiko iš įkalinimo įstaigos paleistus asmenis.
V. Gailius taip pat palaiko priemones, galinčias padėti apsaugoti vaikus.
„Aš bet kokias priemones, kurios apsaugotų vaikus, palaikau“, – sakė jis.