ELTA glaustai: savaitgalio audros padariniai, nauja LRT tarybos narė, Armėnijos ketinimai stoti į ES

Taip pat pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos nare paskyrė teisininkę Liudviką Meškauskaitę.

Be to, atliekant ikiteisminius tyrimus „čekiukų“ bylose, septyniems Marijampolės ir Pagėgių, Prienų, Skuodo, Tauragės ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių tarybų nariams pareikšti įtarimai „čekiukų“ bylose.

Užsienio aktualijose – Jungtinės Karalystės uždegta žalia šviesa ilgojo nuotolio raketų su britiškais komponentais gamybai Ukrainoje, JAV iždo sekretoriaus pareiškimas apie karo Irane „baigiamąją fazę“ ir Armėnijos pareikšti ketinimai stoti į Europos Sąjungą.

Kazlų Rūdos ir Anykščių rajono savivaldybėse dėl audros padarinių paskelbta ekstremali situacija. Kazlų Rūdoje pirmadienį vis dar nemažai žmonių neturėjo elektros, kai kur buvo sutrikęs mobilusis ryšys.

Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės mero Manto Varaškos, po stichijos liko daug nevalytų ir pavojingų teritorijų, todėl žmonių patekimas į kai kuriuos parkus bei rekreacines erdves bus ribojamas, kol jos nebus sutvarkytos.

Jis taip pat teigė, kad savivaldybė sulaukė gyventojų prašymų dėl vandens, maisto ir medikamentų. Anykščių rajone ekstremali situacija paskelbta atsižvelgiant, kad daugelis savivaldybės gyventojų susiduria su esminiais sutrikimais – elektros energijos nutrūkimu, mobilaus ryšio nebuvimu, vandens tiekimo sutrikimais.

Savivaldybės meras Kęstutis Tubis sakė, kad situacija yra bloga. Dėl elektros tiekimo sutrikimų dalyje Anykščių rajono neveikė ir vandens tiekimo bei nuotekų valymo įrenginiai.

Sutrikęs ir mobilusis ryšys, todėl savivaldybei buvo sudėtinga susisiekti su seniūnais ir administracijos darbuotojais. Problemų kilo ir dėl degalų – sekmadienį neveikė dalis degalinių, todėl ugniagesiams, šalinantiems audros padarinius, teko skolintis degalų iš ūkininkų.

G. Nausėda LRT tarybos nare paskyrė advokatę L. Meškauskaitę. Dėl deleguojamo visuomeninio transliuotojo tarybos nario prezidentas apsisprendė rinkdamasis tarp jos ir teisininko Vyčio Turonio, su „valstiečiais“ kandidatavusio Seimo rinkimuose. Tokios kandidatūros į LRT tarybos narius sulaukė opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kritikos.

Ji teigė, kad glumina, jog G. Nausėda rinkosi iš žmonių, savo veikla ne kartą parodžiusių, kad atstovauja priešingai pusei dėl esminių klausimų – Lietuvos užsienio politikos krypties, pagalbos Ukrainai, sankcijų Aliaksandro Lukašenkos režimui. Kaip pranešė prezidentūra, G. Nausėda pirmadienį pasirašė dekretą dėl L. Meškauskaitės skyrimo į LRT tarybos nares. Į šias pareigas ji paskirta, atsistatydinus Giedriui Jucevičiui.

L. Meškauskaitė yra žiniasklaidos teisės, žmogaus teisių, konstitucinės, civilinės ir baudžiamosios teisės specialistė, taip pat Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto docentė, visuomenininkė. 2004 metais ji buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Lietuvą užklupus audrai, Bendrasis pagalbos centras (BPC) sulaukė rekordinio skambučių skaičiaus. Kaip pranešama, BPC savaitgalį sulaukė 33,5 tūkst. skambučių, o šeštadienį fiksavo didžiausią paros skambučių skaičių per visą centro veiklos istoriją – 24,4 tūkst. gyventojų kreipimųsi. Centro teigimu, skambučių srautas šeštadienį sparčiai augo nuo 14 val., o didžiausias pikas fiksuotas 16–18 val. Sekmadienį situacija stabilizavosi, tačiau skambučių skaičius išliko gerokai didesnis nei įprastai – per parą sulaukta 9,1 tūkst. skambučių. Vidutinis atsiliepimo laikas sekmadienį siekė 6 sekundes, o 90,9 proc. skambučių buvo atsiliepta greičiau nei per 8 sekundes.

G. Nausėdai įteiktas Ukrainos Laisvės ordinas. Apdovanojimas Kyjive viešinčiam šalies vadovui įteiktas Ukrainai minint 35-ąsias nepriklausomybės metines. Kaip skelbiama prezidentūros pranešime, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Lietuvos vadovą apdovanojo už paramą Ukrainai. G. Nausėda teigė, kad šis apdovanojimas priklauso visiems Lietuvos žmonėms, remiantiems Ukrainą.

Po savaitgalį praūžusios audros ir besitęsiančių elektros sutrikimų nuostolius skaičiuoja žemdirbiai, dalis gyventojų neturi mobiliojo ryšio, sutrikęs traukinių eismas. Žemdirbiai sako, jog dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, vėluos žieminių rapsų sėja, užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai problemų kelia gyvulininkystės ūkiams.

Audra taip pat paveikė daugiau kaip 400 kilometrų geležinkelių ruožą ir 8 tūkst. keleivių ir, nors per pastarąsias dvi paras traukinių eismas buvo atstatytas, dar ne visur atkurtas elektros tiekimas. Lietuvos draudikių asociacija skaičiuoja, kad audra gyventojams ir verslui jau padarė daugiau nei 3 mln. eurų nuostolių, o draudikai sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie žalą. Taip pat iki šiol neveikia įmonės „Oro navigacija“ oro stebėjimo sistema, šiuo metu veikia antrinė bendrovės oro stebėjimo sistema.

Naujausiais duomenimis, elektros iki šiol neturi daugiau nei 100 tūkst. klientų, daugiausia Kauno, Utenos, Panevėžio ir Vilniaus regionuose. Energetikos ministras Lukas Savickas sakė, kad elektros tiekimą gyventojams siekiama atkurti per įstatymuose numatytą 72 valandų terminą, kitu atveju gyventojams turės būti mokamos kompensacijos.

Audra nesutrikdė Lietuvos oro uostų (LTOU) darbo, tačiau dėl sudėtingų oro sąlygų keletas lėktuvų į šalį nukreipti iš Rygos. Tinklus prižiūrinčio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sakė, kad savaitgalį per Lietuvą praūžusi audra buvo neeilinė, daugiau nei trečdaliu intensyvesnė nei buvusi prieš porą metų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad dabar svarbiausia pašalinti savaitgalį šalį nusiaubusios audros padarinius, o ateityje bus imamasi strateginių sprendimų, kad panašios situacijos nepasikartotų. Anot jo, dabar audros padarinių likvidavimo greitis turi būti spartesnis. Tuo metu energetikos ministras Lukas Savickas pažymėjo, kad ESO netinkamai susitvarkė su audros padariniais, dėl to bendrovė turėtų atsiprašyti gyventojų.

Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) mato pagrindą svarstyti ekstremaliosios situacijos paskelbimą visos šalies mastu, sakė ministras Kęstutis Mažeika. Anot jo, toks sprendimas nuo stichijos nukentėjusiems ūkininkams padėtų pagrįsti negalėjimą įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir išvengti galimų finansinių nuostolių. Pasak ministro, ekstremaliosios situacijos paskelbimas ūkininkams būtų aktualus dėl audros paveikto derliaus, užmirkusių laukų ir vėluojančios sėjos, taip pat ir dėl vykdomų projektų. K. Mažeika teigė, jog tai galėtų būti kaip įrodymas, kad vykdyti įpareigojimus pasidarė sudėtinga arba visai nebeįmanoma bei padėtų situaciją sušvelninti, išvengiant teisinių procesų ir nuostolių. ŽŪM šiuo metu renka informaciją apie audros padarytą žalą skirtinguose šalies regionuose ir ją ketina pateikti trečiadienį vyksiančiame Vyriausybės posėdyje. Anot ministro, net iki šiol surinkti duomenys rodo, kad audros poveikis Lietuvos ūkiui kai kuriose vietovėse – itin reikšmingas.

Susisiekimo ministras J. Taminskas laikosi nuomonės, kad institucijos jam tinkamai neperdavė informacijos apie kandidatą į LTOU valdybą, šis procesas strigo, dėl to ministras teigia ketinantis ieškoti būdų tobulinti teisinį reguliavimą.

Naująją LTOU valdybą Susisiekimo ministerija suformavo praėjusią savaitę, iš karto po to viešojoje erdvėje iškilo klausimų dėl nepriklausomo jos nario Oleksandro Laneckij praeities veiklos, galimo palankumo Rusijai. Dėl to susisiekimo ministras kreipėsi į Vidaus saugumo departamenta (VSD) – nors sakė, kad iki šiol gautame O. Laneckij vertinime neigiamos informacijos nebuvo, teigė norintis papildomo vertinimo.

Pats O. Laneckij iš valdybos pasitraukė praėjusį ketvirtadienį, bet pabrėžė, kad VSD jokių neigiamų vertinimų apie jį nepateikė bei tikino nesutinkantis su jam „viešai mestais kaltinimais“ ir juos laikantis šmeižtu. Ministras pažymėjo, kad situacija dėl LTOU valdybos atrankos išryškino visos sistemos spragas, kėlė klausimą, ar panašių rizikų nėra kitų valstybės įmonių valdybose, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje.

Anot J. Taminsko, jis situaciją ketina aptarti su VSD vadovu, įvertinti, kodėl sistema neveikia bei kokiu būdu ją reikėtų tobulinti, kokius teisės aktų keitimus siūlyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) baigia rengti Šeimos paketą, kuriuo ketinama spręsti šalies demografines problemas ir gerinti sąlygas šeimoms auginti vaikus, teigė ministrė Inga Ruginienė.

Anot jos, paketą premjerui planuojama pristatyti artimiausiu metu, o visuomenei – ankstyvą rudenį. Anot ministrės, pakete svarstomos tokis priemonės kaip lankstesnė vaiko priežiūros atostogų sistema ir didesnės išmokos, būsto prieinamumo gerinimas, taip pat pagalba šeimoms sprendžiant vaikų užimtumo klausimus. I. Ruginienė pabrėžė, kad demografijos politika negali apsiriboti vien socialinės apsaugos priemonėmis. Pasak jos, šeimų sprendimams dėl vaikų skaičiaus įtakos turi ir saugumo situacija, infrastruktūra, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bei kitos valstybės politikos sritys. Ministrė taip pat teigė, kad į paketą ketinama įtraukti priemones, susijusias su oria senatve. Tarp problemų ji išskyrė daugiavaikių motinų prarandamą stažą dėl vaikų auginimo ir dėl to mažesnes jų pensijas. Tiesa, kiek 2027 m. valstybės biudžeto lėšų reikės paketui įgyvendinti – kol kas neaišku.

Vilniaus apygardos teismas nuteisė buvusį „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“ (VAATC) darbuotoją ir tris jam padėjusius asmenis dėl piktnaudžiavimo, turto pasisavinimo bei dokumentų klastojimo.

Jiems skirtų baudų suma siekia 101,65 tūkst. eurų, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Bylos duomenimis, dirbdamas VAATC ir būdamas atsakingas už atliekų išvežimo iš didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių organizavimą bei sutarčių vykdymo kontrolę, G. B. kartu su kitais asmenimis organizavo schemą, pagal kurią dokumentuose buvo nurodomas mažesnis metalo laužo kiekis, nei išvežta faktiškai.

Atliekant ikiteisminius tyrimus „čekiukų“ bylose, septyniems Marijampolės ir Pagėgių, Prienų, Skuodo, Tauragės ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių tarybų nariams pareikšti įtarimai „čekiukų“ bylose.

Tuo metu dar vieno Kaišiadorių savivaldybės politiko byla perduota teismui. Įtarimai pareikšti Marijampolės savivaldybės tarybos nariams Jonui Bieliauskui ir buvusiam šios savivaldybės tarybos nariui Ramūnui Burokui, Prienų rajono savivaldybės tarybos nariui Aleksui Banišauskui, Skuodo rajono savivaldybės tarybos nariui Rimantui Urniežiui, Pagėgių savivaldybės tarybos narei Ramuntei Valančienei, Tauragės rajono savivaldybės tarybos narei Rimai Badzinaitei-Latožienei ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narei Jolantai Armonavičienei.

Tuo metu buvusio Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nario, dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus Karolio Petkevičiaus baudžiamoji byla perduota teismui. Jis kaltinamas sukčiavimu, piktnaudžiavimu ir dokumentų suklastojimu bei disponavimu jais ir galimai apgaule savo naudai įgijęs per 2 tūkst. eurų Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai priklausiusių lėšų.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Andy Burnhamas sutiko perduoti Ukrainai techninius dokumentus, reikalingus ilgojo nuotolio raketų gamybai. Atvykęs į Ukrainą, jis paskelbė leisiantis Europos gynybos įmonei MBDA atskleisti informaciją apie JK gamybos komponentus, naudojamus ilgojo nuotolio raketose SCALP. Tai – Prancūzijoje gaminama britiškų raketų „Storm Shadow“ versija. Šioms „didelio tikslumo smūgio“ raketoms naudojama bendra Prancūzijos ir JK technologija, o Ukraina ir Prancūzija siekia įkurti vietines surinkimo linijas, kad galėtų jas gaminti Ukrainoje. Savo pirmojo užsienio vizito į Kyjivą atvykęs A. Burnhamas ten paminėjo Ukrainos nepriklausomybės dieną ir išreiškė tolesnę savo šalies paramą Ukrainai valdant jo vyriausybei.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos artėja prie karo su Iranu „baigiamosios fazės“. Vėliau pirmadienį jis ketina paskelbti, anot jo, griežčiausias istorijoje ekonomines sankcijas Teheranui. S. Bessentas taip pat teigė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „pakirto Irano karinius pajėgumus“, sunaikino beveik 100 proc. jo karinių gamyklų ir „palaidojo jo branduolinę programą“, o dabar esą atėjo metas baigiamajai fazei – t. y. ekonominėms sankcijoms. Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos paragino sąjungininkus ir Kiniją prisidėti prie naujos D. Trumpo kampanijos. Vis dėlto viceprezidentas J. D. Vance'as pripažino, kad šis planas yra „subtilus šokis“, nes Iranas savo ruožtu „mėgins daryti ekonominį spaudimą mums“. Reaguodamas į šiuos pranešimus, Iranas pirmadienį teigė, kad jie paneigia JAV tvirtinimus, esą Teherano kariniai ir branduoliniai pajėgumai buvo sunaikinti.

Armėnija netrukus pradės ruoštis stojimui į Europos Sąjungą (ES), parlamentui pareiškė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. Armėnija oficialiai yra Maskvos sąjungininkė, tačiau jau daugelį metų mezga ryšius su ES. Armėnijoje tvyro susierzinimas dėl Maskvos, nes, šalies vertinimu, Rusija nesugebėjo jos apsaugoti per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu. Karinę bazę Armėnijoje turinti Rusija vis dar daro didelę įtaką šiai nedidelei Kaukazo valstybei, kuri yra jos Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) narė. Kai paraiška bus pateikta, Armėnija surengs referendumą dėl narystės, teigė N. Pašinianas. Rusija ne kartą ragino surengti tokį balsavimą, o Kremlius nuolat perspėjo, kad narystė Vakarų ir Rusijos blokuose yra nesuderinama. Didindama spaudimą Jerevanui dėl jo suartėjimo su Briuseliu, Maskva įvedė importo apribojimus. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį perspėjo Armėniją ir pareiškė, kad „Ukrainos scenarijus“ prasidėjo nuo Kyjivo ambicijų įstoti į ES.