„Lietuva nuo pat pirmosios dienos yra įsipareigojusi dalyvauti Norinčiųjų koalicijoje. Esame pasirengę dislokuoti pajėgas – bendrus sausumos pajėgumus su inžineriniais ir oro gynybos pajėgumais, mokymo grupę, taip pat jūrinius pajėgumus, kai tik bus sudarytos sąlygos joms dislokuoti“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.
Pasak jo, susitikimai padeda įvertinti konkrečius Ukrainos poreikius. Pasak jo, šiuo metu didžiausi – oro gynyboje.
„Tokie susitikimai labai gerai atskleidžia, kokie yra Ukrainos poreikiai ne kažkada po metų ar dvejų, bet kokie yra karščiausi poreikiai. Be jokios abejonės, šiandien Ukraina turi labai ribotas galimybes gintis nuo rusiškų balistinių raketų, todėl, kad turi pernelyg mažai raketų jas numušti“, – komentare žiniasklaidai sakė G. Nausėda.
G. Nausėda jautriai sureagavo į gautą Ukrainos Laisvės ordiną: tai priklauso Lietuvos žmonėms
Pranešime prezidentas akcentavo, jog svarbu paspartinti NATO viršūnių susitikime Ankaroje priimtų sprendimų įgyvendinimą, kuo greičiau paverčiant juos konkrečiais veiksmais ir toliau stiprinant Ukrainos oro gynybos pajėgumus. Lietuvos vadovas priminė, jog Ukrainai itin trūksta oro gynybos priemonių, įskaitant tas, kurios tiekiamos per labai naudingą Prioritetinio Ukrainos poreikių sąrašo (PURL) iniciatyvą.
„Lietuva prisideda prie šių pastangų: karinei paramai kasmet skiriame daugiau kaip 0,25 proc. BVP. Šiemet Lietuva padidino savo indėlį į PURL iki daugiau kaip 50 mln. JAV dolerių“, – teigė šalies vadovas.
Susiję straipsniai
Šalies vadovas taip pat akcentavo poreikį užtikrinti pakankamą finansavimą Ukrainai, kuri vietos dronų gamybos pajėgumus, pasak jo, turėdama pakankamai finansinių išteklių galėtų padidinti kelis kartus.
„Pagal pajėgumus Ukraina nenusileidžia Rusijos dronų pajėgumams. Tačiau finansiniai ištekliai, kuriuos gali skirti Kremliaus režimas ir finansiniai ištekliai, kurie gali būti skiriami Ukrainoje, deja, šiandien yra nelygiaverčiai“, – komentare žiniasklaidai sakė jis.
Skelbiama, kad prezidentas taip pat pristatė naujausią Lietuvos karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė – apie 42 mln. eurų.
Jis taip pat pabrėžė, jog kartu su Islandija Lietuva bendrai vadovauja Išminavimo koalicijai, vienijančiai 23 valstybes nares ir 12 partnerių.
Skelbiama, kad nuo 2024 m. koalicija įsigijo kritiškai svarbios išminavimo įrangos už 140 mln. eurų, perdavė Ukrainai išminavimo įrangos už 600 mln. eurų ir apmokė daugiau kaip 9 tūkst. specialistų.
Prezidentūros teigimu, pirmadienį vykusiame susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta karinės įrangos, įskaitant oro gynybos sistemas, tiekimui ir bendrai gamybai, paramą teikiančių šalių veiksmų koordinavimui rengiant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, būtiniems žingsniams stiprinant Ukrainos energetinį atsparumą artėjant žiemai, ekonominio spaudimo Rusijai didinimui, įskaitant veiksmų koordinavimą prieš šešėlinį laivyną.
G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi ir artėjančią žiemą toliau teikti pagalbą Ukrainos energetikos sektoriaus atstatymui.
Susitikimui pirmininkavo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Norinčiųjų koalicija suburta Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyva 2025 m. vasarį. Koalicijoje dalyvauja daugiau nei 30 valstybių, daugiausia NATO ir ES šalių.