Pasak parlamentaro, tokį siūlymą paskatino praėjusią savaitę viešojoje erdvėje išplitęs vaizdo įrašas, kuriame prezidento Gitano Nausėdos kortežas su įjungtais švyturėliais važiavo per užkimštą remontuojamos automagistralės ruožą, o dalis vairuotojų buvo priversti trauktis į šalikelę.
„Tai nėra turbūt vienkartinis atvejis. Su tokia realybe vien Vilniaus gyventojai susiduria rytą vakarą“, – LRT radijui pirmadienį sakė įstatymo pataisas inicijavęs M. Lingė.
Jo teigimu, panašių situacijų yra buvę ir anksčiau, kai aukščiausi šalies pareigūnai, važiuodami per miestą, yra naudojęsi švyturėliais, nors būtinybės užtikrinti jų saugumą nebuvo.
Susiję straipsniai
„Tai nėra labai normali kultūra, kad gyventojai yra priversti duoti kelią ne dėl saugumo klausimais susijusiais atvejais, kaip, pavyzdžiui, medicininė pagalba, policija ar kitos tarnybos, kurioms tai yra privalu saugant gyvybes“, – pabrėžė parlamentaras.
Be kita ko, jis pažymi, kad švyturėlių naudojimas pateisinamas tais atvejais, kai padidėja grėsmė pareigūno saugumui. Tačiau įprastomis eismo sąlygomis esą būtų galima pereiti prie vakarietiškos kultūros.
„Jeigu toks yra, manau, tikrai galima naudotis ir užtikrinti saugomų asmenų saugumą kaip ir iki šiol. Kai turime rutininę, kasdienę situaciją, galima, man atrodo, pereiti ir prie kitokio kokybinio kultūrinio lygio“, – kalbėjo Seimo narys.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas, komentuodamas M. Lingės siūlymą, sako, kad jį vežant švyturėliai naudojami retai.
„Labai retai, man atrodo, mes įsijungiame švyturėlius. Važiuojame paprastai ir normaliai, laikydamiesi bešvyturinio režimo. Bet kartas nuo karto tokia situacija atsitinka“, – teigė J. Olekas.
Jis pabrėžė, kad švyturėliai dažniausiai įjungiami, kai dėl laiko stokos reikia suspėti į kelis renginius ar susitikimus, taip pat per aukšto rango užsienio svečių vizitus.
„Jeigu kartais nesuspėji iš vienos vietos į kitą, bet tai nėra važiavimas į ar iš darbo“, – pažymėjo Seimo vadovas.