„Už“ balsavo 98 parlamentarai, „prieš“ – 3, dar du Seimo nariai susilaikė. Tam, kad klausimui būtų pritarta, iš viso reikėjo 71 balso.
Prezidentas G. Nausėda liepos pabaigoje vetavo įstatymo pataisas dėl griežtesnių reikalavimų pagrindiniam išsilavinimui įgyti – Seimas antradienį neeilinės sesijos metu sprendė, ar tą veto palaiminti, ar visgi atmesti.
Šalies vadovas pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, tai yra, gavus ketvertą, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
G. Nausėda nusprendė atidėti griežtesnius reikalavimus dešimtokams
Visgi, dar praėjusioje kadencijoje buvo pritarta, kad toks reikalavimas būtų taikomas jau šiemet. Dabartiniai valdantieji tokį sprendimą šią vasarą sutriuškino dar net jam neįsigaliojus – kartelei apskritai buvo nepritariama.
Nors aktyviai gynė sprendimą atsisakyti minimalaus PUPP slenksčio, prezidento veto anksčiau tikino palaikysianti ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Tiesa, posėdyje pati ministrė dėl kitų planų nepasirodė.
Susiję straipsniai
Pateikė argumentus
Pasak G. Nausėdos vyriausiosios patarėjos Jolantos Karpavičienės, prezidentas pabrėžia, jog pagrindinio išsilavinimo įgijimas neturėtų būti siejamas vien su formaliu pagrindinio ugdymo programos baigimu ir dalyvavimu PUPP.
„Pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti, kad asmuo yra įgijęs bent minimalius šioje programoje nustatytus gebėjimus ir kompetencijas. Slenkstinis pasiekimų lygis reiškia ne aukštą akademinį reikalavimą, o minimalų mokymosi rezultatą, kurio tikimasi iš pagrindinio ugdymo programą baigusio asmens.
Prezidento nuomone, mokinio interesas negali būti suprantamas vien kaip teisė pereiti į aukštesnę ugdymo pakopą, neatsižvelgiant į pasirengimą. Vidurinio ugdymo programa yra sudėtingesnio turinio – norint ją įsisavinti, būtini pagrindinio ugdymo metu įgyti gebėjimai ir žinios.
Laiku nepašalinus mokymosi spragų, viduriniame ugdyme jos gali gilėti, apsunkinti mokinio pasiruošimą VBE, mažinti jo pasitikėjimą savo gebėjimais ir didinti ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos riziką“, – aiškino J. Karpavičienė.
Anot šalies vadovo patarėjos, duomenys rodo didelį atotrūkį tarp Lietuvos mokyklų ir savivaldybių – skiriasi ne tik mokinių pasiekimai, bet ir mokymosi bei švietimo pagalbos prieinamumas.
„Liūdna statistika – signalas mums visiems, kad vidutiniškai beveik kas penktas dešimtokas nepasiekia minimalaus PUPP slenksčio. Ir tai signalas ne apie vaikų gebėjimus, o apie stringančią sistemą, kuri vis dar nesugeba tų gebėjimų atskleisti“, – tvirtino J. Karpavičienė.
„Aušrietis“ Artūras Skardžius atkreipė dėmesį, kad ar dešimtokų slenkstis bus, ar jo nebus, problemos tai esą nesprendžia, nes švietimo sistemai trūksta finansavimo.
„Mokytojų atlyginimai eilę metų nepasiveja žadėtų nei buvusios Vyriausybės, nei dabartinės Vyriausybės pažadų. Samdomi korepetitoriai, o tuo tarpu finansai, kurie galėtų būti skiriami mokykloms, viduriniam ugdymui, keliauja į privačias švietimo įstaigas.
Ar čia nėra problema, kad iškeliavus finansams, finansuojant ir privačias mokyklas, mes tiesiog neturime pakankamai išteklių užtikrinti kokybišką vidurinį išsilavinimą?“ – teiravosi parlamentaras.
J. Karpavičienė tai įvardijo kaip labai aktualią problemą ir vieną iš spręstinų klausimų.
„Dėl to prezidento pasiūlymas ir yra susitelkus pradėti identifikuoti pagrindines problemas, teikti joms prioritetą, atitinkamai nukreipti finansus, patikrinti, kaip investicijos duoda rezultatą, ir eiti prie to, kad sistema veiktų pilnavertiškai“, – nurodė prezidento vyriausioji patarėja.
Konservatorė Giedrė Balčytytė savo ruožtu pasiteiravo, ar, prezidento manymu, ministrė R. Popovienė sugebės per ateinančius dvejus metus pasirengti šio įstatymo įgyvendinimui. Mat, teigė Seimo narė, ministrė svarbius klausimus sprendžia „simboliniais pakeitimais arba nustūmimais“.
„Ministrė yra ne kartą pabrėžusi, kad tikrai yra daromi žingsniai tam, kad būtų ištaisyti sistemos trūkumai ir mes neatsidurtume prie tos situacijos, kurioje esame. Bet noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra ne tik švietimo politikos įgyvendintojų klausimas – tai yra mūsų visų bendras klausimas.
Tik turbūt ministerija turi prisiimti lyderio atsakomybę tam, kad būtų sutelktos visos jėgos. Taip pat ir ekspertų, mokslininkų, savivaldybės atstovų. Ir mes ne tik kalbėtume apie problemų sprendimą, bet priimtume konkrečius būdus“, – pabrėžė J. Karpavičienė.
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas taip pat teiravosi, ar prezidentas reikalaus iš ministrės veiksmų planų.
„Kad mes aiškiai matytume, kaip gerėja tie rezultatai per tuos tris metus. Ar galim to tikėtis iš jūsų?“ – klausė jis.
„Pakartosiu, kad tai yra mūsų visų pareiga ir atsakomybė – vienareikšmiškai turi būti pareikalavimas, ką konkrečiai visi kartu darome, kaip pasiskirstome darbus, ir stebime, kaip vyksta procesas.
Nes dabartiniai duomenys jau yra iškalbingi, tik jais remiantis, deja, nedaromos pilnavertiškos išvados“, – kalbėjo J. Karpavičienė.
Tuo metu valstietis Valius Ąžuolas G. Nausėdos veto priešinosi.
„Kaip konservatoriai reformas ir eksperimentus nukeldavo į kitą kadenciją, nelabai reikėjo stebėtis, (...) bet kai prezidentas pradėjo tai daryti, mane jau stebina. Tai reikia balsuoti prieš šitą veto, palikti pirminį sprendimą, kur jau Seimas ir valdančioji dauguma apsisprendė, ir nustoti eksperimentuoti švietime. Jei atidėsime tris metus, nuo to niekas nepasikeis – tik dar didesnį chaosą įvesime į švietimą“, – aiškino jis.
Pasak liberalo Simono Kairio, matant prezidento veto, norisi suprasti, kur iš tiesų yra esmė.
„Ar esmė yra tai, kad švietimo ministrei pagaliau baigėsi katino dienos ir reikės pradėti dirbti, nebesižvalgyti atgal į buvusias Vyriausybes, į jų sprendimus, nebėgti nuo sudėtingų klausimų, ar visgi tai yra ženklas, kad ši valdančioji dauguma ir jos švietimo politika iš esmės yra beviltiška, ir tikri sprendimai, tikras procesas iš esmės turi prasidėti po trejų metų?
Man šis klausimas lieka neatsakytas“, – kalbėjo liberalas.
Kreipėsi ir į G. Nausėdą
Primename, kad 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Anot kreipimąsi pasirašiusių organizacijų, minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.
Organizacijos tuomet akcentavo, kad atsakas į nepakankamus pasiekimus turėtų būti papildoma pagalba ir individualus spragų mažinimo planas. Priimtas įstatymo pakeitimas nė vienos iš šių priemonių nenumato.
Tarp kreipimąsi į prezidentą palaikančių organizacijų buvo mokyklų ir mokytojų asociacijos, moksleivių ir studentų organizacijos, aukštosios mokyklos, verslo asociacijos, visuomeninės organizacijos.