Politikas tikina – ateis laikas, kai reikės įsivertinti ESO veiksmus ir sprendimus, tačiau dabar svarbiausia atkurti elektros tiekimą gyventojams. L. Savickas užsimena ir apie papildomą kompensacijų mechanizmą.
„Yra labai svarbus momentas – laikas. Šiandienos momentui, šiai savaitei pagrindinis uždavinys yra labai paprastas – visos pastangos turi būti dedamos ne kaltųjų paieškoms, o elektros tiekimo atkūrimui.
Tačiau ir po vakar dienos susitikimo Vyriausybėje kartu su ministru pirmininku buvo pasakyta: po elektros tiekimo atstatymo, be abejo, turėsime padaryti kritinį įvertinimą apie tai, ar tikrai buvo išmoktos pamokos iš anksčiau buvusių audrų, ar buvo padaryta viskas, kas tuomet buvo suplanuota, kad turi būti padaryta tam, kad galėtume užtikrinti net ir minimalių įstatymų reikalavimų laikymąsi“, – antradienį žurnalistams Seime sakė L. Savickas.
Praūžusi audra atskleidė nemalonią tiesą: esame ne tik nepasiruošę
Jis priminė, jog, kaip numato įstatymas, neatkūrus elektros tiekimo gyventojams per 72 valandas, jiems priklausys valstybės mokamos kompensacijos. Šis laiko limitas baigiasi jau antradienį.
Tačiau, L. Savicko teigimu, su ESO vadovybe Energetikos ministerija jau kalbėjosi apie papildomas kompensacijas, nes įstatymuose numatytas mechanizmas, ministro vertinimu, yra nepakankamas.
Susiję straipsniai
„Turėjau susitikimą su energetikos įmonių vadovais ir ten labai aiškiai išsakiau lūkestį, kad tai yra tikrai nepakankamas kompensavimo mechanizmas ir kad artimiausiu metu, tikiuosi, bus paskelbimas ir iš ESO vadovybės dėl papildomo kompensavimo, kuris apimtų patirtas išlaidas dėl generatoriaus, dėl prarastų maisto produktų, dėl apgyvendinimo išlaidų ir kitų išlaidų – taip, kaip tai buvo vykdoma ir 2024 m.
Tikiuosi, kad ta informacija artimiausiu metu bus paskelbta ir, akivaizdu, kad ilgalaikiai sprendimai taip pat bus reikalingi“, – dėstė jis.
Socialiniame tinkle „Facebook“ ministras nurodė, kad papildomos kompensacijos galėtų siekti iki 200 eurų.
„Ką tik ESO vadovui išsakiau lūkestį, kad bendrovė paskelbtų sprendimą dėl paprastos tiesioginių nuostolių atlyginimo tvarkos.
Joje turi būti numatytas pagrįstų nuostolių dėl sugedusio maisto, laikino apgyvendinimo, generatorių įsigijimo ar nuomos, kuro ir kitų būtinų išlaidų atlyginimas. Tokį modelį bendrovė jau yra taikiusi anksčiau ir esu įsitikinęs, kad jį reikia kartoti ir po šios audros.
ESO vadovas Renaldas Radvila patikino, kad bendrovė dar šiandien gyventojams pateiks aiškią informaciją: kam priklausys nuostolių atlyginimas, kokius dokumentus reikės pateikti ir kaip bus galima pateikti prašymą“, – informavo energetikos ministras.
Audros padariniai dar šalinami: be elektros likę tūkstančiai gyventojų
Kaip skelbta, šeštadienį šalyje praūžė jau seniai regėto galingumo audra. Stichija pražudė vieną žmogų, dar 4 buvo sužeisti.
Po šeštadienio be elektros Lietuvoje buvo likę per 268 tūkst. gyventojų. Antradienio duomenimis, elektros tiekimas vis dar buvo sutrikęs apie 93 tūkst. namų ūkių.
Savaitgalį rekordinio skambučių skaičiaus (33,5 tūkst.) sulaukė ir Bendrasis pagalbos centras (BPC) – vien šeštadienį fiksuota 24,4 tūkst. gyventojų kreipimųsi.
Savo ruožtu savaitgalį ugniagesiai gelbėtojai maždaug 2,5 tūkst. kartų vyko šalinti per stiprią audrą nuvirtusių medžių.
Sekmadienio rytą sušauktas specialus tarpinstitucinis pasitarimas dėl audros padarinių šalinimo. Kaip po jo teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius, nepaisant didelio masto žalos, kol kas valstybės lygiu neplanuojama skelbti ekstremalios situacijos.
„Situaciją stebime ir nereiškia, kad ji negali būti dinamiška ir kisti“, – sekmadienį sakė M. Sinkevičius.
Vis tik, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika prakalbo apie poreikį skelbti ekstremalią situaciją.