ELTA glaustai: dėl audros padarinių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Lietuva buvo informuota apie neskelbtą Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo vizitą Maskvoje, kuris įvyko antradienį.

Užsienio aktualijose – pražūtingas potvynis ir purvo nuošliauža Nepalo ir Tibeto pasienyje, „Meta“ taikos sutartis su 29 JAV valstijomis byloje dėl žalos vaikams ir pakitusi Vengrijos oficiali pozicija Rusijos atžvilgiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad savaitgalį Lietuvą nusiaubusi audra suteikė nemažai gerų pamokų ir parodė, kur yra valstybės silpnosios vietos. Anot jo, pamatėme, kad toli gražu ne visada pasiteisina baterijų sprendimai, reikėtų skirti kur kas daugiau finansinių resursų ir dėmesio, kad visi norintys galėtų apsirūpinti elektros generatoriais. Šalies vadovas tikisi, kad visos tarnybos šiuo metu efektyviai atlieka savo darbą šalinant audros padarinius. G. Nausėdos teigimu, valstybė turi pasirengti galimiems stichiniams iššūkiams taip, kad padarinių likvidavimas sukeltų kuo mažiau nepatogumų gyventojams.

Seimo Antikorupcijos komisija nesiėmė klausimo dėl su Lietuvos socialdemokratų partija susijusių įdarbinimų. Komisija turėjo spręsti, ar pradėti tyrimą dėl viešųjų finansų valdymo bei įdarbinimo aplinkybių Kauno rajono savivaldybėje bei jai pavaldžioje įstaigoje „Raudondvario dvaras“. Vis dėlto balsavimas šiuo klausimu neįvyko – posėdyje nebuvo kvorumo. Komisijos posėdyje nedalyvavo socialdemokratai Lilija Vaitiekūnienė, Roma Janušonienė, Ilona Gelažnikienė, Ramūnas Vyžintas. Taip pat – „aušrietis“ Raimondas Šukys, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Ignas Vėgėlė ir Artūras Zuokas.

Konservatorius Jurgis Razma svarstė, jog socialdemokratai posėdyje nedalyvavo tyčia. Praėjusią savaitę LRT Tyrimų skyrius paskelbė, jog ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinė Aistė Sinkevičienė ne tik be konkurso tapo Kauno rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, bet ir dirba savivaldybei pavaldžiame „Raudondvario dvare“.

Čia, LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, dirba ir daugiau su Kauno rajono socialdemokratais susijusių asmenų. Tarp viešai neskelbiamų įstaigos darbuotojų – rajono mero patarėja ir jos sutuoktinis, švietimo ministrės Ramintos Popovienės patarėja Seime, buvusios dvaro direktorės, Kauno rajono socialdemokratų lyderės Snieguolės Navickienės sūnus ir kiti asmenys.

Vyriausybė patvirtino darbų programą po poros savaičių prasidėsiančiai Seimo rudens sesijai. Tarp parlamentui siūlomų teisės aktų projektų – ir siūlymai atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją, pasirengimas galimam migracijos srautų didėjimui. Iš viso ministrų kabinetas įstatymų leidėjams ketina teikti 125 įstatymų pataisų paketus: 45 rugsėjį, 27 – spalį, 44 – lapkritį, 9 – gruodį. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad rudens sesijos darbais bus siekiama judėti kryptimi, kur svarbiausia – saugus žmogus ir saugi valstybė.

G. Nausėda sako, kad Lietuva buvo informuota apie neskelbtą Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitą Maskvoje. Tiesa, šalies vadovas teigė nenorįs kalbėti apie jo turinį. Anot jo, tai pirmiausia susitikimo šalių derybų objektas ir diskusijos. Informacija apie susitikimą, jo tikslus ir turinį, anot G. Nausėdos, bus pateikta „praktiškai kitą savaitę“. Prezidento vertinimu, galimo CŽA vadovo vizito Maskvoje tikslas – numalšinti įtampą regione. Savo ruožtu Vilniuje viešintis Europos Vadovų Tarybos vadovas Antonio Costa sakė negalintis komentuoti šio vizito, nes tai Amerikos institucijos vizitas į trečiąją šalį.

Po smarkios šeštadienio audros šalyje daliai gyventojų ir verslų vis dar neturint elektros, o ūkininkams skaičiuojant nuostolius, Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu. Šiam Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui pritarta trečiadienio posėdyje. Ministerijos duomenimis, audra ypač didelę žalą padarė Vakarų Lietuvos regionui, neigiamas poveikis įvairiems pasėliams siekė nuo 30 iki 60 proc., galėjo nukentėti apie 56 tūkst. hektarų.

Apie numatomą skelbti ekstremaliąją situaciją žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pranešė anksčiau trečiadienį. Iki šiol po audros ekstremalioji situacija buvo paskelbta Biržų, Telšių ir Anykščių rajonuose. Ministras jau anksčiau sakė, kad ekstremalios situacijos paskelbimas Lietuvai leistų dėl finansavimo kreiptis į Europos Komisiją (EK), taip pat užtikrintų, kad dėl elektros trikdžių įsipareigojimų neįvykdę ir produkcijos į prekybos centrus nepristatę tiekėjai negautų baudų. Pasak K. Mažeikos, į EK dėl pagalbos fondo aktyvavimo Lietuva, kaip ir Latvija, kreiptis planuoja po to, kai bus surinkta visa informacija apie nuostolius iš šalies ūkių, dėl lėšų skyrimo Komisija spręs pavasarį. Ministro teigimu, nuo audros nukentėję ūkininkai taip pat gali kreiptis dėl paramos į nacionalinį plėtros banką ILTE.

Pernai veikti pradėjusios Maisto tarybos nebeliks, visus klausimus perims ŽŪM kolegija – ministro patariamoji institucija. Kaip trečiadienį pranešė ministerija, nebeliks ir atskirai veikusios Žemės ūkio mokslo tarybos, kuri taip prijungiama prie kolegijos – taip optimizuojama patariamųjų organų veikla. Pirmasis kolegijos posėdis numatomas rugsėjo–spalio mėnesį. Sujungus jėgas į vieną ŽŪM kolegiją, siekiama išvengti veiklos ir nagrinėjamų klausimų dubliavimo, sutelkti geriausius ekspertus, užtikrinti vieningą ir koordinuotą pasiūlymų teikimą žemės ūkio ministrui. Kolegiją sudarys visa ministro politinio pasitikėjimo komanda ir socialiniai partneriai – ūkininkų, mokslo, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kolegijos veiklos tikslas – užtikrinti nuoseklų žemės ūkio ministrui pavestų valdymo sričių strateginių klausimų svarstymą. Kaip teigė ministras K. Mažeika, ŽŪM kolegija veiks platesniu mastu nei Maisto taryba ir apims didesnę dalį strateginių žemės ūkio klausimų.

Dėl 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės perspektyvos šalys turi susitarti dar šiais metais, sakė su EVT pirmininku A. Costa Vilniuje susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, kad būsimas Bendrijos biudžetas turi atspindėti pasikeitusią saugumo realybę. Anot prezidento, Lietuvai ypač svarbu, kad būsimame ES biudžete būtų numatytas didesnis dėmesys rytinio Bendrijos flango stiprinimui, nes regiono valstybės susiduria su tiesioginiu Rusijos karo ekonominiu ir saugumo poveikiu.G. Nausėda taip pat ragino didinti ES finansavimą Europos gynybai, kariniam mobilumui ir strateginės infrastruktūros apsaugai.

Tiesa, nauji ES iššūkiai, anot Lietuvos vadovo, neturėtų būti sprendžiami silpninant sanglaudos politiką, bendrąją žemės ūkio politiką ar valstybių konkurencingumą. A. Costa savo ruožtu teigė, kad susitarimas dėl naujojo ES biudžeto bus didžiausias artėjančio rudens iššūkis. Jis taip pat akcentavo gynybos, saugumo ir žemyno konkurencingumo stiprinimą. Anot EVT pirmininko, šie prioritetai lemia, jog 2028–2034 m. ES biudžetas bus toks, kokio dar nėra buvę, o tai nulems, jog Bendrija atsinaujins iš esmės.

Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ Lietuvoje statys 250 mln. eurų vertės modulinę stovyklą, kuriai bus skirta iki 2 tūkst. karių. Kaip pranešė koncernas, stovykla turėtų pradėti veikti 2027 m. rugpjūčio viduryje. Modulinio objekto vėlesnės eksploatacijos vertė sieks 40 mln. eurų per metus, užsakymas į apskaitą įtrauktas 2026 m. trečiąjį ketvirtį. Pradėjus stovyklą eksploatuoti, „Rheinmetall“ bus atsakinga už objekto valdymą, įskaitant skalbimo paslaugas, taip pat maitinimą.

Tai – pirmasis Vokietijos Bundesvero infrastruktūros, aplinkos apsaugos ir paslaugų federalinės tarnybos (BAIUDBw) užsakymas pagal Vokietijos ginkluotųjų pajėgų rangovų pajėgumų didinimo programą „G-CAP II SU“. „Rheinmetall“ yra atsakinga už tokių stovyklų planavimą, gamybą ir pristatymą visame pasaulyje – prireikus jūra, sausuma ar oru, – taip pat jų statybą, savarankišką eksploatavimą kelerius metus ir vėlesnį išmontavimą. Tas pats gynybos pramonės koncernas už kelių kilometrų nuo Baisogalos miestelio, 340 hektarų ploto sklype šiuo metu vysto šaudmenų gamyklos projektą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinės skundą dėl 45 tūkst. šauktinių duomenų saugumo. Alepiacinį skundą dėl karo prievolininkų asmens duomenų saugumo pateikė Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija (JRDA). Jos teigimu, Lietuvos kariuomenė neužtikrina duomenų apsaugos ir piktnaudžiauja „nacionalinio saugumo“ išimtimi. Asociacija siekia panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą, kuriuo pripažinta, jog masinis šauktinių duomenų viešinimas internete be jokių srauto ribojimo priemonių yra teisėtas, o Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) jam netaikomas.

JRDA teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminių klaidų vertindamas faktus ir taikydamas Europos Sąjungos (ES) teisę. Europos Komisijos pateiktame rašte nurodoma, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, valstybės narės negali bendrai remtis nacionaliniu saugumu – jos privalo įrodyti realią grėsmę taikos metu.

Staigus potvynis ir purvo nuošliauža Nepalo ir Tibeto pasienyje pražudė mažiausiai 95 žmones, dar beveik 400 laikomi dingusiais be žinios. Po nelaimės nebuvo įmanoma susisiekti su daugiau nei 380 turistų, daugiausia užsieniečių. Pasak Nepalo turizmo pareigūno, tarp dingusių užsieniečių yra ir Lietuvos piliečių. Įtariama, kad potvynį Himalajų Bhotekoši upėje sukėlė aukštupyje, Kinijos Tibeto autonominiame regione, išsiliejęs ledyninis ežeras. Vietos gyventojai potvynį vadino vienu didžiausių per pastaruosius kelis dešimtmečius. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti smarkiai nuniokotos gyvenvietės prie sienos su Tibetu ir aplinkinėse vietovėse. Potvynis nuplovė kelis hidroenergetikos objektus ir tiltus.

Byla dėl socialinių tinklų žalos vaikams baigėsi taikos sutartimi: „Meta“ JAV valstijoms sumokės iki 16,7 mlrd. JAV dolerių. Susitarimas pasiektas Kalifornijos federaliniame teisme nagrinėjant 29 valstijų iškeltą bylą, kurioje teigiama, kad bendrovė kūrė „Facebook“ ir „Instagram“ taip, kad jos sukeltų priklausomybę jauniems naudotojams, klaidino visuomenę dėl jų keliamos rizikos ir neteisėtai rinko jaunesnių nei 13 metų vaikų duomenis.

„Meta“ taip pat sutiko naktimis blokuoti paauglių prieigą prie savo programėlių ir pagal numatytuosius nustatymus apriboti bendrą naudojimosi visomis bendrovės programėlėmis laiką iki dviejų valandų per dieną. Sutikdama sudaryti taikos sutartį, bendrovė neigė padariusi pažeidimų. Jei „Meta“ būtų bylą pralaimėjusi, valstijos būtų galėjusios reikalauti maždaug 200 mlrd. JAV dolerių baudų.

Naujoji Vengrijos vyriausybė įvardijo Rusiją kaip grėsmę, taip užbaigdama buvusio ministro pirmininko Viktoro Orbano ilgą laiką vykdytą Kremliui palankią užsienio politiką. Toks Rusijos apibūdinimas buvo pateiktas dokumente, kuriame išdėstytos gairės Vengrijos delegacijai, rugsėjo mėnesį dalyvausiančiai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

Dokumentą pasirašė V. Orbaną premjero pareigose pakeitęs Peteris Magyaras, o antradienį vėlai vakare dokumentas buvo paskelbtas šalies oficialiajame leidinyje. „Vengrija smerkia Rusijos karinę agresiją ir visapusiškai remia Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose“, – teigiama dokumente, kuriame taip pat pabrėžiama Rusijos keliama grėsmė Vengrijai, Europai ir pasaulinei tvarkai.