„Sakyti, kad Baltarusijos elgesys yra kažkaip esmingai pasikeitęs – aš nematau prielaidų. (...) Dabartinis vertinimas nesukuria prielaidų sankcijų politikai Baltarusijos atžvilgiu keisti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje su Estijos premjeru sakė M. Sinkevičius.
Anot jo, Baltarusija ir toliau vykdo hibridinio pobūdžio veiklą prieš Lietuvą, įskaitant instrumentalizuotą migraciją ir oro balionų bei cigarečių gabenimą, dėl kurio buvo trikdoma civilinė aviacija.
„Dėl to reikėjo įsirengti tvorą, įvairias stebėjimo sistemas. Bet net ir tą padarius – procesas nesibaigė. Dabar turime atskirus atvejus su tunelių kasimu ir vis tiek atstumimas neteisėtai stumiamų migrantų jis tebevyksta“, – teigė premjeras.
CŽA vadovo vizitas Maskvoje – ar verta sunerimti Lietuvai: tai paaiškina NATO pasiruošimą
M. Sinkevičius pabrėžė, kad sankcijos Baltarusijai ir atskiroms jos valstybinėms įmonėms yra bendras Europos sprendimas, o ne vien Lietuvos politika.
Estijos premjeras K. Michalas taip pat teigė, kad nėra pagrindo manyti, jog Baltarusija keičia savo poziciją ar tolsta nuo Rusijos.
„Neverta susikurti iliuzijų, kad Baltarusija yra kažkur kitur nei Rusijos pusėje. Manau, kad saugumo aspektai to tikrai neparodo“, – spaudos konferencijoje sakė K. Michalas.
Jo teigimu, Baltarusija nėra savarankiška, nuo Rusijos nepriklausoma valstybė, todėl būtų per anksti kalbėti apie jos siekį keisti savo sprendimus.
Susiję straipsniai
„Tikrai būtų anksti pasakyti, kad jie eina pasitaisymo keliu – jie neveikia savarankiškai ir padeda Rusijos valdžiai“, – teigė Estijos premjeras.
ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Po JAV pasiuntinio apsilankymo Minske kalbėta, kad šalies gali siekti sankcijų Baltarusijos trąšoms nutraukimo, tačiau Lietuvos politikai laikosi pozicijos, kad sankcijų politika vykdoma išvien su ES.