„Aš manau, kad kuomet yra krizė, tikrai reikėtų susilaikyti nuo kritikos ir reikėtų daryti darbus, ieškoti sprendimų ir kreiptis į institucijas paramos labai konkrečiai, o ne kaltinti visus dėl visko“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Vitkauskas
Pasak NKVC vadovo, kaltųjų paieškos krizės metu nėra produktyvios, o savivaldybės turėtų aiškiai įvardyti, kokios pagalbos joms reikia. Kaip teigiamą pavyzdį jis išskyrė Vilniaus rajono savivaldybę.
„Tai tikrai nėra produktyvu, tai daugiau atrodo kaip kažkoks politinis procesas, o ne bandymas spręsti problemas. Mes turime labai gerų pavyzdžių su kitomis savivaldybėmis, ypač norėčiau pagirti Vilniaus rajono savivaldybę, kuomet buvo labai aiškus prašymas, ko reikia: reikia vandens talpų, generatorių, kitų priemonių, kurias mes parūpinome“, – kalbėjo NKVC vadovas.
Susiję straipsniai
Kalbėdamas apie progresą atstatant elektros tiekimą, jis pažymėjo, kad situacija po audros gerėja, nors skirtinguose sektoriuose – nevienodu tempu.
„Aš manau, progresas matosi – vienuose sektoriuose jis ženklesnis, kituose mažiau ženklus. Kai kalbame apie telekomunikacijas, tai faktiškai tik 24 tūkst. bendroje sumoje liko abonentų, kurie neturi ryšio, ir iš tų beveik 900 veikiančių bazinių stočių neveikiančių yra 79 šiai valandai“, – aiškino V. Vitkauskas.
Jo teigimu, valdant krizes svarbiausia turėti aiškią informaciją apie esamą padėtį, žinoti, kokių veiksmų imamasi ir kada tikimasi problemą išspręsti.
„Kiekvienoje krizėje yra trys pagrindiniai dalykai. Pirma, tai situacija, kad mes žinotume, kas vyksta. Veiksmai, kuriuos atliekame, ir viltys, kada mes tai išspręsime. Jeigu mes tai turėsime savo pasąmonėje, tai viskas bus gerai“, – sakė NKVC vadovas.
Kaip skelbė ELTA, šeštadienį Lietuvoje praūžus stipriai audrai, daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Audros metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų, ketvirtadienio rytą elektros dar neturėjo apie 62 tūkst. vartotojų.