Sprendimo skeptikams tikinant, kad konservatorių vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė tiesiog naudojasi įstatymo išlyga ir daro viską, kad darbuotojų balsai nebūtų girdimi, A. Bužinskas atkerta – „darbuotojų balsas turi būti ir yra girdimas Vilniaus miesto įmonių grupėje“.
Tačiau, jo teigimu, lapkritį įsigaliosiančios įstatyminės pataisos nėra tinkamas ar efektyvus būdas skatinti darbuotojų įsitraukimą.
„Yra tekę ir dirbti valdybose, ir joms vadovauti, ir kursus pabaigti, tad jaučiu, kad galiu pasidalinti ir savo patirtimi. Darbuotojų įsitraukimas yra viena iš sudėtingų temų, Vilniaus įmonių grupėje dažnai įtraukiama ir į vadovo metines užduotis. Tam, kad šis rodiklis augtų reikia taikyti kompleksines priemones, o ne bukuoju būdu pasakyti, kad paskirsime darbuotojų atstovą ir visos bėdos išsispręs“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Bužinskas.
Ar Vilniaus valdžia uždusins rusų kalbą?
Trečiadienį portalas LRT.lt pranešė, kad nuo spalio 29 d. sostinės savivaldybė atšauks penkių savivaldybės valdomų įmonių valdybas – jos bus formuojamos iš naujo.
Pokyčiai aprėps „ID Vilnius“, „Vilniaus vystymo kompaniją“, „Miesto gijas“, „Grindą“ bei „Vilniaus viešąjį transportą“.
Susiję straipsniai
Kaip anksčiau naujienų agentūrai BNS sakė A. Bužinskas, tokių sprendimų imtasi dėl lapkričio 1 d. įsigaliosiančių Darbo kodekso pakeitimų – pastarieji numato, jog į valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą turi būti įtraukti ir darbuotojų atstovai.
Tiesa, įstatyme numatyta, jog kodekso pakeitimas negalioja iki šių metų spalio 31 d. paskirtoms valdybų sudėtims.
Atšaukiant minėtų įmonių valdybas ir formuojant jas iš naujo, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė pasinaudoti šia išlyga.
Įraše „Facebook“ administracijos direktorius pabrėžė, kad savivaldybė nepritarė birželį Seime patvirtintiems Darbo kodekso pakeitimams.
„Tokiam sprendimui nepritarėme nuo pat pradžių ir teikėme savo argumentus, tačiau išgirsti nebuvome. Iki dabar nėra aišku kas ir kokiais principais apskritai galės darbuotojus atstovauti.
Būtent todėl ir nutarėme iš naujo suformuoti Vilniaus miesto savivaldybės valdomų UAB ir AB valdybas – taip jos galės dirbti visą ketverių metų kadenciją pagal šiuo metu galiojančius įstatymus“, – savivaldybės sprendimus argumentavo jis.
„Darbuotojus sėkmingai girdime kitais būdais“
Kritikuodamas lapkritį įsigaliosiančias Darbo kodekso pataisas, A. Bužinskas pažymėjo, kad savivaldybių ar valstybės įmonių valdybos nėra „skirtingų interesų grupių atstovybė“.
„Jos (valdybos – Lrytas) nariai turi veikti visos įmonės interesais, objektyviai prižiūrėti vadovybės darbą ir turėti įmonei reikalingas kompetencijas – nuo finansų ir strategijos iki teisės, rizikų valdymo bei konkretaus sektoriaus išmanymo. Valdybos tikslas – sėkminga įmonė. O tai yra neįsivaizduojama, kai darbuotojai nelaimingi, ieško kur pabėgti, nesijaučia vertinami. Valdyba turi būti sudaroma kompetencijų, o ne kitais pagrindais. Formulė veikia labai elementariai: profesionali valdyba = sėkminga įmonė = patenkinti darbuotojai“, – dėstė jis.
Be to, tęsė administracijos direktorius, naujasis reglamentavimas sukelia papildomų praktinių neaiškumų. Pavyzdžiui – kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti atrinkti darbuotojų ar profesinių sąjungų atstovai, kaip reikėtų valdyti galimus interesų konfliktus?
„Sprendžiant atlygio politikos, organizacinės struktūros ar kitus darbuotojus tiesiogiai liečiančius klausimus, nusišalinimai galėtų apsunkinti valdybos darbą“, – nurodė jis.
„Pasikartosiu – darbuotojus mes sėkmingai girdime kitais būdais. Darbuotojų gerovė ir įsitraukimas yra aptariamas tiek akcininko lūkesčių laiške, tiek keliamas kaip metinis uždavinys praktiškai visiems Vilniaus miesto įmonių grupės vadovams. Įmonės atlieka įsitraukimo tyrimus, kurių rezultatai įpareigoja ieškoti būdų, kaip kasmet gerintume sritis, kuriose turime pasitempti“, – dėstė A. Bužinskas.
Apibendrindamas įrašą jis pasidžiaugė, kad į valdybų narių konkursus pavyksta pritraukti profesionalius savo sričių specialistus.
„Ir tai geriausias įvertinimas ir pavyzdys, kad rinka vertina šios sistemos skaidrumą ir darbo principus“, – akcentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas.
Paaiškėjus apie atšaukiamas valdymas – kaltinimai cinizmu
Paaiškėjus, kad Vilniaus miesto savivaldybė atšaukia minėtų įmonių valdybas, netruko sureaguoti socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.
„Tai, ką dabar daro Vilniaus miesto savivaldybė, yra apgailėtina ir ciniška.
Kol viešai kalbama apie socialinį dialogą ir darbuotojų įtraukimą, realybėje imamasi manipuliacijų tam, kad darbuotojų atstovų dar ketverius metus nebūtų savivaldybės įmonių valdybose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ministrė.
„Specialiai pasirinkama spalio 29-oji – likus vos kelioms dienoms iki naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo. Tikslas akivaizdus: suspėti suformuoti valdybas taip, kad darbuotojų balso jose neatsirastų“, – pabrėžė ji.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas portalui Lrytas tikino, kad registruos Darbo kodekso pataisas ir siūlys parlamente jas svarstyti skubos tvarka – taip užkertant kelią sostinės valdžiai savivaliauti.
„Mes turime dar beveik du mėnesius. Skubos tvarka galima padaryti pataisas. Jeigu jie taip elgiasi, tai lygiai taip pat įstatymų leidėjas gali padaryti ir kitokį žingsnį“, – komentavo jis.
BFK pirmininko teigimu, įstatyme galėtų būti numatyta papildoma nuostata. Anot jo, reikėtų nustatyti, kad išlyga, nereikalaujanti įtraukti darbuotojų atstovų, yra netaikoma, jeigu įmonių valdybos yra suformuotos likus pusmečiui iki Darbo kodekso pakeitimų įsigaliojimo.






