ELTA glaustai: savivaldybės toliau tvarko audros padarinius, pritariama visuotiniam šaukimui

Po šeštadienio audros padėtis Anykščių rajone ir Kazlų Rūdoje gerėja. Tačiau savivaldybėse vis dar šalinami elektros tiekimo sutrikimai, tenka užtikrinti vandens tiekimą ir tvarkyti ant kelių bei elektros linijų užvirtusius medžius.

Užsienio aktualijose – Norvegijos karaliaus Haraldo mirtis, pusę tūkstančio perkopęs potvynių Nepalo ir Tibeto pasienyje aukų skaičius bei JAV prezidento tikinimai, kad Rusija nepuls NATO teritorijos.

Po šeštadienio audros padėtis Anykščių rajone ir Kazlų Rūdoje gerėja. Tačiau savivaldybėse vis dar šalinami elektros tiekimo sutrikimai, tenka užtikrinti vandens tiekimą ir tvarkyti ant kelių bei elektros linijų užvirtusius medžius. Abiejose savivaldybėse dėl audros padarinių paskelbta ekstremalioji situacija, o daliai gyventojų elektros tiekimas dar nėra atkurtas. Kazlų Rūdoje elektros šiuo metu neturi apie 450 gyventojų, Anykščiuose – apie 6 tūkst. Prie audros padarinių likvidavimo tiek Anykščių rajone, tiek Kazlų Rūdoje prisideda kariuomenė – jie daugiausia šalina ant elektros linijų užvirtusius medžius, kad energetikai galėtų atlikti tinklų remonto darbus. Šalį talžiusi audra elektros tiekimą šeštadienį buvo sutrikdžiusi daugiau nei 268 tūkst. vartotojų, žuvo vienas žmogus. Vyriausybė šį trečiadienį paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.

Rugpjūtį atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenys rodo, 76 proc. apklaustų gyventojų pritartų visuotinio šaukimo įtvirtinimui iki 2030 metų. Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovo Tomo Godliausko teigimu, daugiau nei 25 proc. apklaustųjų pasisako už visuotinio šaukimo įgyvendinimą iki 2030 metų, o 51 proc. sako, kad to reikėtų „kuo greičiau“. Dar beveik 8 proc. pritartų visuotiniam šaukimui po 2030 metų, o 12 proc. gyventojų teigia, kad Lietuvai apskritai to nereikia. Gyventojai teikia prioritetą visuotiniam vyrų šaukimui. 40,1 proc. apklaustųjų sako, kad šaukiami turėtų būti visi vyrai. Tuo metu beveik 19 proc. mano, kad ši prievolė turėtų galioti tiek vyrams, tiek moterims. Dalis apklaustųjų mano, kad galimybė tarnybą atlikti arti namų, tarnauti ne karinio pobūdžio srityje bei mokytis valdyti moderniąsias karybos technologijas paskatintų juos į privalomąją tarnybą įsitraukti labiau.

Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, jog pavyko susisiekti su Lietuvos pilietės, kuri po pražūtingų potvynių Nepale buvo paskelbta dingusia be žinios, artimaisiais. Tuo metu vietinei Kirgizijos žiniasklaidai skelbiant apie patvirtintas dviejų šios šalies kalnuose žuvusių alpinistų tapatybes, tarp kurių yra ir Lietuvos pilietis, ministerija teigia kol kas negavusi oficialaus patvirtinimo.

Po kritikos Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsitraukė nuo sprendimo spalio pabaigoje atšaukti penkių savivaldybės įmonių – „ID Vilnius“, „Vilniaus vystymo kompanijos“, „Miesto gijų“, „Grindos“ ir „Vilniaus viešojo transporto“ – valdybas. Administracijos direktorius Adomas Bužinskas penktadienį pranešė, kad esamos valdybos dirbs iki kadencijų pabaigos, o naujos bus formuojamos pagal nuo lapkričio įsigaliosiančias Darbo kodekso nuostatas, numatančias darbuotojų atstovų dalyvavimą valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių valdybose. Anksčiau A. Bužinskas sprendimą atšaukti valdybas aiškino neaiškumais dėl darbuotojų atstovų atrankos, kompetencijų ir galimų interesų konfliktų. Tokį savivaldybės žingsnį kritikavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei Seimo narys Algirdas Sysas. Pastarasis teigė ketinantis registruoti Darbo kodekso pataisas, kurios neleistų išvengti darbuotojų atstovų įtraukimo. A. Bužinsko teigimu, savivaldybė atsitraukė, valdančiajai daugumai informavus apie planus ankstinti įstatymo įsigaliojimą.

Po šalį nusiaubusios audros politikams raginant stiprinti mobiliojo ryšio tinklų atsparumą, verslo sektorius ir Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pabrėžia, kad atsakomybė už rezervinio elektros tiekimo užtikrinimą neturėtų tekti vien operatoriams. „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters siūlo svarstyti nacionaliniu mastu sutelktų pajėgų modelį, pagal kurį nutrūkus elektros tiekimui mobilios ESO brigados su generatoriais būtų siunčiamos prie prioritetinių bazinių stočių. RRT atstovas Darius Kuliešius savo ruožtu teigia, kad generatorių įrengimas visose maždaug 6 tūkst. šalies bazinių stočių būtų neracionalus ir dalyje infrastruktūros fiziškai sunkiai įgyvendinamas. Pasak jo, pirmiausia reikėtų nustatyti kritines vietas ir jose užtikrinti rezervinius maitinimo šaltinius, o finansine našta turėtų dalytis verslas ir valstybė. Susisiekimo ministras Juras Taminskas nurodė, kad sutvarkius audros padarinius ministerija su operatoriais aptars, kokios pagalbos jiems reikėtų siekiant išvengti ryšio sutrikimų per kitas stichijas. Po praėjusio savaitgalio audros dalis mobiliojo ryšio bazinių stočių neveikė būtent dėl nutrūkusio elektros tiekimo.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tik kitą savaitę, užbaigus elektros tinklo atkūrimo darbus, skaičiuos, kiek klientų po audros turės teisę į kompensacijas ir kokia bus bendra jų suma. ESO atstovės Rasos Juodkienės teigimu, privatiems klientams įstatyme numatytos kompensacijos už ilgiau nei 72 valandas neatkurtą elektros tiekimą bus apskaičiuotos ir išmokėtos automatiškai, jeigu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įvykį pripažins audra. Pagal papildomą ESO iniciatyva taikomą mechanizmą dėl kompensacijos reikės kreiptis patiems, o po rugsėjo 1-osios pateiktiems prašymams maksimali išmoka sieks 220 eurų. Vartotojai taip pat gali prašyti atlyginti dėl elektros sutrikimų patirtą žalą, pavyzdžiui, sugedus buitiniams prietaisams. Penktadienio rytą elektros vis dar neturėjo apie 46 tūkst. ESO klientų, o tiekimą visiems vartotojams bendrovė tikisi atkurti iki savaitės pabaigos. Prie darbų Pietų Lietuvoje prisijungė ir specialistai iš Lenkijos.

Giraitės ginkluotės gamykla, įgyvendinusi 36 mln. eurų vertės antrosios smulkaus kalibro šovinių gamybos linijos projektą, iki 2029 m. planuoja daugiau nei dvigubai padidinti pardavimo pajamas – nuo 28 mln. eurų pernai iki ne mažiau kaip 59 mln. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, bendrovės EBITDA per šį laikotarpį turėtų išaugti nuo 4,9 mln. iki bent 13 mln. eurų, o gamybos pajėgumai – padvigubėti. Antroji gamybos linija visu pajėgumu turėtų pradėti veikti 2027 m. trečiąjį ketvirtį. Įgyvendinant projektą bus įsigyta nauja įranga, modernizuota kokybės kontrolės ir pagalbinė infrastruktūra bei įrengta apie 2,8 tūkst. kv. metrų papildomų gamybos ir sandėliavimo patalpų. Finansų ministerija taip pat siūlo gamyklos plėtrą pripažinti valstybei svarbiu projektu. Giraitės ginkluotės gamykla yra vienintelė šovinių gamintoja Baltijos šalyse, jos akcijos priklauso valstybei.

Patvirtinus į Rūdninkų karinį poligoną vedančio kelio defektų sutvarkymo projektą, įmonė „Fegda“ pradeda 4,35 km ilgio ruožo remonto darbus, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Bendrovė turės sustiprinti viso ruožo kelio pagrindą ir įrengti viršutinės konstrukcijos betono dangą, o darbus planuojama baigti iki šių metų pabaigos. „Fegda“ juos atliks savo lėšomis pagal birželį pasirašytą trišalę sutartį. Kaip skelbė ELTA, „Fegda“ kelią už 6,45 mln. eurų nutiesė dar 2023 m., tačiau jame buvo nustatyta defektų. KAM anksčiau teigė besilaikanti pozicijos, kad jie turi būti pašalinti visa apimtimi, valstybei nepatiriant papildomų išlaidų. Šiuo metu prie Rūdninkų poligono iš viso nutiesta apie 30 km kelių.

Eidamas 90-uosius metus, mirė Norvegijos karalius Haraldas V. Vyriausias valdęs monarchas Europoje karalius Haraldas nuo rugpjūčio 17 d. buvo gydomas Oslo ligoninėje dėl hemolizinės anemijos. 1991 m. Norvegijos karaliumi tapęs Haraldas pastaraisiais metais turėjo įvairių sveikatos problemų. Jam buvo implantuotas širdies stimuliatorius, o oficialių pareigų apimtį teko sumažinti. Tačiau jis visada atmesdavo galimybę atsisakyti sosto, pabrėždamas, kad Norvegijos parlamente prisiekė visam gyvenimui. Sostą automatiškai paveldėjo jo sūnus Haakanas, kuris dabar oficialiai vadinamas karaliumi Hokonu VIII. Vėliau penktadienį Norvegijos karališkieji rūmai pranešė, kad naujojo karaliaus sprendimu jo žmona Mette Marit oficialiai tapo Norvegijos karaliene. Vyriausias poros vaikas, 22-ejų Ingrid Alexandra, tapo sosto įpėdine ir dabar yra pirmoji eilėje į Norvegijos sostą.

Potvynių Nepalo ir Tibeto pasienyje aukų skaičius perkopė 500. Daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios. Kaip skelbta, ledyno griūties sukelta į cunamį panaši vandens siena prasiskynė kelią Nepalo ir Tibeto pasienyje, sukeldama vieną didžiausių potvynių regione per pastaruosius kelis dešimtmečius ir nušluodama ištisus kaimus. Pasak Raudonojo Kryžiaus, nuo nelaimės iš viso galėjo nukentėti 93 tūkst. žmonių, o žuvusiųjų skaičius dar augs. Nepalas penktadienį paskelbė perspėjimą persikelti į aukštesnes vietas, nes buvo pranešta, kad Tibete sugriuvo užtvanka. Kinija buvo sustabdžiusi gelbėjimo darbus, valstybinei žiniasklaidai paskelbus, kad dėl didžiulių nuolaužų krūvų susiformavęs ežeras pradėjo lietis per kraštus. Vėliau nurodyta, kad to ežero keliamas pavojus mažėja, todėl gelbėjimo operacijos tęsiamos. Nebuvo aišku, ar tai tas pats vandens telkinys, kurio užtvankos griūtį nurodė Nepalo valdžia.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija neketina užpulti NATO teritorijos. Taip JAV prezidentas ketvirtadienį atmetė žiniasklaidos pranešimus, esą Vašingtonas baiminasi dėl galimų Rusijos veiksmų prieš Europą. Šis D. Trumpo komentaras nuskambėjo praėjus dviem dienoms po to, kai Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as netikėtai atskrido į Maskvą, o JAV žiniasklaida teigė, kad jo vizito tikslas buvo įspėti Rusiją nepulti NATO šalių. Paprašytas patvirtinti pranešimus, kad J. Ratcliffe'as perspėjo rusus, D. Trumpas tikino „gerai pasikalbėjęs“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir atsakė: „Nenoriu to komentuoti, bet jie (rusai – ELTA) nepuls.“