Artėjant Seimo rudens sesijai, M. Sinkevičius paragino ministrus peržiūrėti jų vadovaujamose ministerijose rengiamas Vyriausybės išvadas.
„Noriu paraginti ministerijas, savo kabineto narius – nors laikotarpis rugpjūčio, vasara vis dar, bet nenumaldomai artėja rudens sesija. Dar yra tikrai – kancleris gal pasakys, kiek – keliasdešimt, turbūt ne mažiau 50 teisės aktų, reikalaujančių Vyriausybės išvados“, – rugpjūčio 12 dienos ministrų kabineto posėdyje sakė premjeras.
„Prašau visus susižiūrėti, kas jūsų krepšeliuose ir portfeliuose, nes galime pradėti vardinti, kas pažangus, kas šiek tiek nedemonstruoja uolumo. Tai šį kartą to nedarysime, bet ateityje, jeigu pastangos bus tais pačiais tempais, – kažką pagirsime, kažką papeiksime“, – tęsė premjeras.
I. Vėgėlė, L. Meškauskaitė, S. Gentvilas: G. Nausėda vienija ar skaldo visuomenę?
„Judėkime į priekį, nes Seimas irgi ruošiasi rudens sesijai ir turime būti pasiruošę ir duoti parlamentui darbo“, – pridūrė jis.
Seimas laukia 77 išvadų
Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, šiuo metu ministrų kabinetas Seimui dar nėra pateikęs 77 išvadų dėl įstatymų projektų.
Susiję straipsniai
Nuo 2025 metų Seimas į Vyriausybę iš viso kreipėsi dėl 247 išvadų. Per praėjusių metų parlamento pavasario ir rudens sesijas jų prašyta dėl 149 įstatymų projektų, o per šių metų pavasario sesiją – dėl 98.
Šiuo metu Vyriausybės kanceliarijoje vertinami 23 išvadų Seimui projektai.
Daugiausia Vyriausybės išvadų projektų šiuo metu rengia Finansų, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijos.
Procesą apsunkino Vyriausybės kaita
Vertindama susidariusią situaciją opoziciniams liberalams atstovaujanti Seimo vicepirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad yra problema dėl Vyriausybės išvadų pateikimo terminų.
„Taip, problema tikrai yra. Ką reiškia, kad nėra Vyriausybės išvadų? Tai reiškia, kad klausimai tiesiog sustoja, įstringa. Tokia situacija gali tęstis metų metus“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, Vyriausybės išvadų vėlavimas nėra vien šios kadencijos problema. Vis dėlto, politikės vertinimu, teisėkūros procesą apsunkino ir Vyriausybės bei ministerijų vadovybių kaita.
„Vyriausybės išvadų vėlavimas yra tokia tęstinė problema, negalima sakyti, kad tik šios kadencijos. Bet akivaizdu, kad keičiantis socialdemokratų Vyriausybėms – turime dabar jau trečią, keičiantis ministerijų vadovybėms, išjudinti kokį nors projektą, kad jis praeitų visas tris stadijas Seime, kad Vyriausybės išvada ateitų laiku, yra ypatingai sudėtinga“, – pažymėjo ji.
Kaip pavyzdį V. Čmilytė-Nielsen pateikė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus.
„Galiu konkretų pavyzdį pasakyti – tai yra Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimas, kurio tikrai laukia nemažai su vaisingumo problemomis susiduriančių šeimų. Projektas mano pačios buvo pateiktas jau prieš porą metų, dar kadencijos pradžioje, ir užstrigo Vyriausybės stalčiuose“, – pažymėjo Seimo vicepirmininkė.
Jos teigimu, šis konkretus pavyzdys parodo, kokią reikšmę gali turėti užsitęsęs Vyriausybės išvadų rengimas.
„Kai kurie žmonės laukia jiems reikalingos pagalbos, kaip ir prie gynybos, kitų svarbių projektų. Tokios situacijos neturėtų būti. Kodėl ji yra, mes suprantame – dėl didelės kaitos. Vyriausybė turėtų dirbti iniciatyviai“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Problema – ir darbo tempas
Be to, anot V. Čmilytės-Nielsen, problema apima ne tik Vyriausybės išvadų rengimą, bet ir bendrą ministrų kabineto darbo tempą.
„Pagerėjimo aš tikrai nematau. Manau, kad dar labiau lėtėja Vyriausybės apsukos. Ir čia kalbant ne vien tik apie išvadas“, – sako parlamentarė.
Ji atkreipė dėmesį ir į neseniai vykusią neeilinę Seimo sesiją, kurios metu Vyriausybė nepateikė parlamentui savo skubiai svarstytinų projektų.
„Aš nepamenu, kad taip būtų buvę, kad Vyriausybė neatneštų bent vieno, dviejų savo tokių „degančių“, parengtų projektų ir nepasiūlytų Seimui per neeilinę sesiją, kai jau susirenka Seimas. Šį kartą mes svarstėme tik vieną klausimą – prezidento veto“, – teigė ji.
„Tai parodo vėlgi – Vyriausybė dirba neefektyviai, nesusitvarko su krūviais. Taip neturėtų būti. Neturime mes tiek daug laiko dabar Lietuvoje, kad ir atsparumui sustiprinti – kariniam, pilietiniam, visokiam – tokiais lėtais tempais“, – mano V. Čmilytė-Nielsen.
Pristatė ir savo teikiamus projektus
ELTA primena, kad savo ruožtu trečiadienį Vyriausybė pritarė ir teisės aktų projektams, kuriuos numato teikti Seimo rudens sesijai. Iš viso ministrų kabinetas pristatė daugiau kaip šimtą įstatyminių iniciatyvų.
Vienu svarbiausių rudens sesijos prioritetų Vyriausybė įvardija tolesnį Lietuvos gynybinių pajėgumų ir visapusiško atsparumo stiprinimą. Numatoma kurti Vokietijos brigadai reikalingą infrastruktūrą, vystyti nacionalinę pėstininkų diviziją ir stiprinti integruotą oro gynybą.
Seimo rudens sesijoje taip pat numatomi sprendimai dėl kritinės energetikos ir komunikacijos infrastruktūros apsaugos, ilgalaikės priežiūros sistemos, sveikatos sistemos pasirengimo krizėms, nepilnamečių bei nusikaltimų aukų apsaugos, priešgaisrinės ir gelbėjimo sistemos, policijos darbo efektyvumo bei migracijos valdymo.