„Svarbiausia, tikriausiai, kad pats modeliavimas, kurį darė ESO – mes iš jų nuosekliai prašėme ir reikalavome, kad informavimas būtų adekvatus ir geriau konservatyvus, į ilgesnių terminų pusę. Aš, žiūrėdamas į tuos skaičius, kurie yra likę, turiu kylančių abejonių, ar tikrai yra įmanomas toks paskutinės paros proveržis“, – šeštadienį portalui Lrytas sakė L. Savickas.
„Tikiuosi, kad ESO iš savo pusės artimiausiu metu patikslins, kaip jie vertina savo galimybes toliau užtikrinti anksčiau komunikuotą termino laikymąsi“, – pridūrė jis.
Kaip Eltai teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė, šeštadienio rytą elektros tiekimas atstatytas 87 proc. klientų, elektrikų ir inžinierių komandos žada dirbti iki išnaktų.
Testu tapusi audra gali išryškinti lyderius: kritikos sulaukė ir G. Nausėda
Anksčiau ESO skelbė, kad iki savaitės pabaigos sieks atkurti elektros tiekimą visiems vartotojams. Tiesa, pažymėta, kad galimiems sudėtingesniems atvejams gali prireikti ir daugiau laiko.
L. Savickas anksčiau buvo teigęs, kad sutvarkius audros padarinius, bus diskutuojama dėl to, ar šalies institucijos ir atsakingos įmonės tinkamai pasiruošė prognozuotai stichijai.
Susiję straipsniai
Ar ne laikas kalbėti apie ESO vadovybės atsakomybę?
„Jau ilgą laiką, praktiškai jau tuoj bus savaitė, kai Lietuvoje veikianti reikšminga dalis kvalifikuotų specialistų ir inžinierių dirba labai ilgomis valandomis, siekdami atkurti milžinišką audros padarytą žalą. Tai tūkstančiai vietų, 9 tūkst. piko metu, kada reikia atvykt atlikti darbus sudėtingomis sąlygomis. Tikimės, kad tas darbas bus atliekamas saugiai ir kad nebus susiduriama su vienokiais ar kitokiais įvykiais darbų atlikimo vietose.
Dėl to norisi, visų pirma, išreikšti padėką patiems inžinieriams, kurie tą darbą atlieka. Jis tikrai yra labai reikšmingas ir tikimės, kad toliau bus atliekamas kokybiškai ir saugiai“, – kalbėjo jis.
„Kas susiję su vadovybe ir ar buvo tinkamai ir adekvačiai pasiruošta tokio masto audrai – akivaizdu, kad dėl to kyla pagrįstų klausimų. Matome, kad ir pati komunikacija nuo pirmųjų dienų nebuvo sėkmingai suvaldyta, lūžo informavimo priemonės, nebuvo įmanoma laiku susisiekti, nes krizėse kertinė dalis, visų pirma, yra informavimas“, – kritikos ESO pažėrė jis.
Vis tik, jis priminė, kad ESO yra pavaldi ne Energetikos, bet Finansų ministerijai.
„Reikia, aišku, nepamiršti, kad ESO yra „Ignitis“ dalis, kurio valstybės teises įgyvendina Finansų ministerija. Mes tiesiogiai, kaip Energetikos ministerija, turime galimybę kalbėtis su mums tiesiogiai pavaldžiomis įstaigomis“, – tikino jis.
Todėl, jo teigimu, suvaldžius krizę bet kokie sprendimai dėl įmonių atsakomybės ar tolimesnių sprendimų bus priimti ne ministerijų, bet Vyriausybės lygiu.
„Esu tikras, kad tai bus bendras Vyriausybės sprendimas. Dėl to tikrai dėmesį skirčiau tam, kas yra šią savaitę trečiadienį sutarta Vyriausybės pasitarime – kada premjeras po pasitarimo, po pristatymo numatė dviejų savaičių terminą, per kurį mes grįžtame su siūlomais sprendimais ir situacijos vertinimu.
Esu tikras, kad tas dviejų savaičių terminas yra optimalus, kad būtų galima įsivertinti tiek pačios įstaigos ir konkrečių įmonių, jų vadovų pasirengimą tokiai situacijai į reagavimą krizės kontekste. Bet lygiai taip pat valstybės pusėje – ar buvo padaryti visi reikalingi darbai tokios audros pasirengimui. Ir tas, ir tas turės būti įvertinta“, – pažadėjo jis.
„Nemanau, kad yra atsakinga priimti sprendimus viduryje krizės valdymo, nes, deja, krizės valdymas kol kas dar nėra baigtas“, – apibendrino Energetikos ministras.
Kaip skelbta, praėjusį šeštadienį šalyje praūžė jau seniai regėto galingumo audra. Stichija pražudė vieną žmogų, dar 4 buvo sužeisti.
Po šeštadienio be elektros Lietuvoje buvo likę per 268 tūkst. gyventojų. Šeštadienio rytą elektros tiekimas vis dar buvo sutrikęs apie 34 tūkst. klientų.
Dėl audros padarinių Vyriausybė trečiadienį paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.