ELTA glaustai: pratęstas Š. Stepukonio suėmimas, L. Matjošaitytės konsultacijos „Nemuno aušrai“

Užsienio aktualijose – nauji JAV smūgiai Iranui, Vokietijos ketinimai skelbti Rusiją atsakinga už incidentą Leipcigo oro uoste ir galima diversija Lenkijos dronų gamykloje.

Prezidentas sako, kad sąjungininkai buvo informuoti apie JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizito Maskvoje turinį, tačiau jo atskleisti negali. Pasak Gitano Nausėdos, susitikimo tikslas buvo numalšinti įtampas regione. Jis taip pat sakė, kad CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe'o vizitas į Maskvą nekeičia Lietuvos pasirengimo galimoms grėsmėms. Nors prezidento vertinimu susitikimas yra svarbus, kartu G. Nausėda akcentavo, kad jam skiriama per daug dėmesio. Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė oficialios informacijos apie vizito turinį neturintis. Ministras pirmininkas sakė, kad turi „tam tikros neoficialios informacijos per savo patarėjus“. Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikino, kad vizito turinys jam yra žinomas, tačiau jo komentuoti jis negali.

Prieš tapdama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nare, teisininkė Laura Matjošaitytė konsultavo „Nemuno aušrą“ su nario mokesčiu susijusiais klausimais, padėjo partijai parengti atsakymą VRK. Apie tai pranešė naujienų portalas „Delfi“. Jo žiniomis, Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą partiją L. Matjošaitytė konsultavo prieš 2024 m. Seimo rinkimus. Netrukus po to ji pati tapo VRK nare, bet apie teiktas paslaugas šiai politinei jėgai viešai nenurodė ir nuo susijusių klausimų svarstymo nenusišalino. Paklausta, ar už suteiktas paslaugas partija jai atsiskaitė, L. Matjošaitytė tą atskleisti atsisakė, teigdama, kad ši informacija atitinka advokato profesinės paslapties statusą.

VRK Eltai nurodė, kad „aušriečių“ pateiktuose finansiniuose dokumentuose nerado išlaidų už L. Matjošaitytės teisines paslaugas. Savo ruožtu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nurodė kol kas negavusi oficialaus skundo ar pranešimo dėl L. Matjošaitytės galimų konsultacijų „Nemuno aušrai“, tačiau jau pavedė savo tyrimų skyriui įvertinti viešai skelbiamą informaciją.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenys rodo, kad naujuosius mokslo metus sostinės švietimo įstaigose šiemet pradės 1 tūkst. daugiau mokinių nei pernai. Miesto vicemeras Vytautas Mitalas teigė, kad šiemet iš viso sulaukta 27 590 moksleivių prašymų. Anot vicemero, mokytojų trūkumas vis dar jaučiamas, tačiau šiemet pedagogų ir švietimo pagalbos darbuotojų stygius fiksuotas daugiau kaip 10 proc. mažesnis nei pernai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ateityje, siekiant sušvelninti audrų padarinius, reikėtų padidinti elektros generatorių pajėgumus šalyje bei patikslinti kompensacijų nukentėjusiems tvarką. Šalies vadovas pažymėjo, kad tikėtis, jog praėjusią savaitę praūžusios audros padariniai būtų pašalinti ir elektros tiekimas gyventojams atstatytas per porą dienų, nebuvo galima. Jo teigimu, audra tapo pamoka, parodžiusia, kad elektros generatoriai, jei ir nepaspartintų padarinių likvidavimo, padėtų juos sušvelninti. Anot šalies vadovo, nors kalbama apie didesnį elektros tinklų kabeliavimą, generatoriai galėtų padėti jau artimiausioje ateityje.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako – šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų. Taip jis kalbėjo po susitikimo su koalicijos partnerių lyderiais. Anot premjero, jis antradienį susitiks su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginiene, kuri pristatys rudens sesijoje numatomą teikti vadinamąjį Šeimos paketą. „Valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga akcentavo, kad šeimų politika išlieka vienu valdančiosios koalicijos prioritetų, šaliai, jo teigimu, būtina užtikrinti pakankamas šeimų pajamas gimus vaikui, skirti paramą pirmajam būstui. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius, taip pat kaip koalicijos partneriai, akcentavo, kad didžiausias pavojus valstybei šiuo metu yra demografinės problemos.

Siekiant didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis, užtikrinti prognozuojamus transportavimo įkainius, bus sudaroma šiam procesui skirta priežiūros komisija, sako ministras Juras Taminskas. Susisiekimo ministerija, valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė ir verslo atstovai pirmadienį pasirašė tai numatantį memorandumą. Susitarimu siekiama didinti geležinkelių sektoriaus konkurencingumą ir sudaryti geresnes sąlygas pramonės bei logistikos įmonėms planuoti savo veiklą ir investicijas.

Numatoma, kad Susisiekimo ministerija sieks palankesnio reguliavimo krovinių vežimui geležinkeliais, LTG grupė įsipareigojo konsultuotis ir iš anksto informuoti rinkos dalyvius apie planuojamus infrastruktūros ir paslaugų įrenginių įkainių pokyčius, o verslas – rinkti informaciją apie įmonių lūkesčius.

Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas po susitikimo premjeru Mindaugu Sinkevičiumi sako išgirdęs, jog valstybė biotechnologijų sektorių laiko prioritetiniu. Verslo atstovas teigia, kad biotechnologijos yra sritis, kurioje Lietuva gamina aukšto lygio produkciją, tad į ją reikia investuoti daugiau ir siekti, jog sektorius sudarytų 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2030-ųjų. V. Šilinsko teigimu, Lietuva iki šiol nepakankamai naudojosi Europos Sąjungos (ES) siūloma parama šiam sektoriui, tad ateityje reikia užtikrinti, jog tai pasikeistų. Pasak V. Šilinsko, prie sektoriaus augimo ateinančiu laikotarpiu gali prisidėti šūsnis įmonių, kurios Lietuvoje veikia jau dabar, o pritraukti jų į šalį galima ir daugiau.

Po Lietuvą praėjusią savaitę nusiaubusios audros mobiliojo ryšio paslaugos šalyje visiškai atkurtos, pirmadienį pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Penktadienį savo tinklų veikimą jau buvo atkūrusios „Telia“ ir „Tele2“, o naujausiais duomenimis, atkūrimo darbus baigė ir „Bitė“. Pasak RRT, visos šio operatoriaus bazinės stotys veikia, audros paveiktų klientų nebeliko. Vis dėlto dalis ryšio infrastruktūros vis dar veikia naudodama rezervinius energijos šaltinius. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol jose bus atkurtas įprastas elektros tiekimas.

Vilniaus apygardos teismas trims mėnesiams pratęsė turto pasisavinimu įtariamam Š. Stepukoniui taikomą suėmimą. Nuspręsta, kad buvęs „BaltCap“ fondo partneris turės būti suimtas iki gruodžio 1 d. Teismo vertinimu, dabartinėje situacijoje viešojo intereso apsauga pateisina įtariamojo laisvės varžymą, o kitos švelnesnės kardomosios priemonės vyrui esą būtų neefektyvios. Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, Š. Stepukonis yra įtariamas 42 mln. eurų pasisavinimu.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog įtariamasis iš „BaltCap“ fondo įmonių pasisavintų lėšų daugiau nei 31 mln. eurų galėjo pralošti Estijos kazino, 5 mln. eurų buvo pralošti Lietuvoje registruotoje lošimų bendrovėje, 6 mln. eurų buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją.

Lietuvos kariuomenės atstovas Ignas Šaudys teisme atskleidė, kaip jam galimai buvo perduotas kyšis už palankumą vertinant Lietuvos karininkų ramovės Kaune remonto darbus. Pernai gruodį prie „Akropolio“ pastato Kaune iš rangovų neteisėtą dovaną gavęs kariuomenės atstovas teismui sakė, kad buvo jam perduoto kyšio buvo sukrėstas, jis teigė, jog iš pradžių net gerai neapžiūrėjo dovanos turinio.

Apie galimą kyšį jis suskubo pranešti tarnyboms – Antrajam operatyviniam departamentui, įvykiu susidomėjo ir Karo policija bei Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kaltinimai galimos korupcijos byloje pateikti Vilniuje registruotai statybų bendrovei „Versiculus“ ir vienam iš jos akcininkų Evaldui Gudynui. Jie parodymų teismui kol kas nedavė. Kaip skelbė STT ir prokuratūra, įtariama, kad kyšis kariuomenės atstovui buvo duodamas už pageidaujamą asmens palankumą, vertinant bendrovės atliktus statybos darbus pagal viešojo pirkimo sutartį, sudarytą su Krašto apsaugos ministerija. Sutarties vertė viršija 1 mln. 287 tūkst. eurų.

JAV kariuomenė pirmą kartą nuo liepos pabaigos surengė atakas prieš Iraną. Taikytasi į raketų paleidimo įrenginius Larako saloje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. Amerikiečių pareigūnas teigė, kad JAV kariuomenė puolė du paleidimo įrenginius, kai Irano Islamo revoliucinės gvardijos (IRGC) pajėgos buvo pastebėtos besiruošiančios paleisti raketas su jūrinėmis minomis į Hormuzo sąsiaurį. Irano naujienų agentūros „Fars“ paskelbtame pareiškime IRGC teigė, kad per ataką žuvo ir buvo sužeista keletas žmonių, o JAV padarė „strateginę ir lemtingą klaidą“.

Keršydamas už amerikiečių smūgius, Iranas pirmadienį atakavo su JAV susijusius karinius taikinius Artimuosiuose Rytuose. IRGC teigė atsakiusi balistinių raketų smūgiais dviem JAV oro bazėms Jordanijoje, padarydama „didelių nuostolių“. Teheranas taip pat pareiškė smogęs JAV personalui oro bazėje Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir numušęs amerikietišką droną virš Hormuzo sąsiaurio. Islamo Respublikos prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį pareiškė, kad tęsti karą su JAV nėra jo šalies interesas.

Vokietija ketina paskelbti Rusiją atsakinga už mėginimą įvykdyti diversiją Leipcigo oro uoste ir įvesti jai naujas sankcijas, skelbė žiniasklaida. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Berlynas kartu su sąjungininkais Europoje ir NATO koordinuoja atsaką į rugpjūčio mėnesį įvykusį incidentą, kai Leipcigo–Halės oro uoste netoli Ukrainos krovininio lėktuvo buvo rastas dronas su sprogmenimis.

Jo vyriausybė dar turi patvirtinti, kas atsakingas už incidentą, tačiau manoma, kad jį galėjo suorganizuoti Rusija. Vokietijos kancleris atsisakė komentuoti šį klausimą, tačiau teigė, kad tyrimas artėja prie pabaigos, o jo vyriausybė jau yra sutarusi dėl atsako. Leidinys „Politico“ ir Vokietijos laikraštis „Welt am Sonntag“ remdamiesi šaltiniais pranešė, kad artimiausiomis dienomis Vokietijos kancleris F. Merzas ketina paskelbti, jog atsakomybė už mėginimą įvykdyti diversiją tenka Rusijai, ir įvesti jai griežtesnes sankcijas.

Kilus gaisrui Lenkijos kovinių dronų gamykloje, šalies vidaus žvalgybos tarnyba tiria incidentą kaip galimą diversiją. Apie gaisrą pagrindinius dronų komponentus gaminančios bendrovės „WB Electronics“ gamykloje Skaržysko Kamenoje, esančioje maždaug už 150 kilometrų į pietus nuo Varšuvos, pranešta netrukus po vidurnakčio. Gaisras buvo užgesintas, žmonės nenukentėjo. Lenkijos žvalgybos tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai tikino, kad į incidentą žiūrima labai rimtai ir atliekamas tyrimas, tačiau užtikrintai teigti, kad tai buvo diversija, dar esą per anksti. „WB Electronics“ yra didžiausia privati Lenkijos gynybos bendrovė ir Lenkijos kariuomenės tiekėja.