G. Nausėdai kyla klausimų dėl iššūkių švietimo srityje: R. Popovienės klaus, ar nebando imituoti problemų sprendimo (3)

„Kuomet susiduriame su rimtomis problemomis yra du būdai: tiesiog turėti drąsos atsistoti prieš tą problemą ir galvoti, kaip ją išspręsti arba mėginti sušluoti dulkes po kilimu. Man susidaro įspūdis, kad šiuo metu labiau linkstama rinktis antrąjį kelią: šiufeliuku suverčiame dulkes po kilimu ir galvojame, kad kilimas toliau atrodo gražiai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.

„Aš atidžiai stebiu ne tik šios ministrės bet ir kitų ministrų veiklą. Taip, mes ir ateityje turėsime susitikimų, yra kur kas daugiau klausimų, kurie yra probleminiai, kuriuos reikia spręsti. Todėl tam tikrame taške tikrai noriu paklausti ministrės: jūs norite spręsti problemas, ar jūs norite imituoti sprendimą?“ – paklaustas, ar pasitiki R. Popoviene atsakė jis.

Vis tik susitikimo su ministre prezidentas tikisi artimiausiu metu.

„Turime daug klausimų aptarti ir švietimo klausimai, ypač prasidedant mokslo metams. (...) To susitikimo tikėsiuosi artimiausioje ateityje“, – dėstė G. Nausėda.

Šalies vadovas tikina, kad pastaruoju metu yra pernelyg didinami administraciniai reikalavimai mokytojams.

„Man visiškai nepriimtina žiūrėti į švietimą, kaip į degraduojančią sistemą. Atvirkščiai, turime siekti, kad švietimas atlieptų tą laikmetį, kuriame gyvename, kuomet atsiranda iššūkių tiek pačiam mokytojui, tiek mokiniui“, – dėstė G. Nausėda.

„Kažkokiu būdu mes sugebame įsigudrinti mažinti tas kokybines ir kiekybines karteles, ir vis labiau apkrauti mokytoją įvairiausiais reikalavimais, kurie paskui atveda mokytoją iki sprendimo, kad jis pasiryžta palikti mokyklą. Kas skaudžiausia, matau, kad jauni mokytojai, kurie tik pradeda savo karjerą, nebegalėdami panešti to administracinio, kurį mes ant jų pečių suverčiame, sako: aš daugiau taip nebegaliu“, – pridūrė jis.

Todėl kalbėdamas apie savo veto dėl kartelės dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) atšaukimo, prezidentas akcentavo griežtesnių reikalavimų mokinių rezultatams poreikį.

„Man yra nepriimtina tai, kad mes nieko nebereikalaujame iš mokinių, tik būti mokykloje, tvarkingai lankyti pamokas ir visiškai nekeliame jokio reikalavimo jų švietimo ir ugdymo rezultatuose“, – sakė G. Nausėda.

„Jeigu pritaikytume krepšinio dabartinės situacijos analogiją, paskambiname, kad atrankinės varžybos nebereikalingos ir visos komandos, įskaitant ir Lietuvos nacionalinę rinktinę dalyvauja pasaulio čempionate be jokių reikalavimų. Tai tikrai demotyvuoja, tai demotyvuoja ne tik tuos vaikus, kurie galbūt nelinkę kelti sau pačių aukščiausių reikalavimų. Blogiausia, kad tai demotyvuoja tuos, kurie stengiasi ir kelia sau pačius aukščiausius tikslus“, – akcentavo šalies vadovas.

Be to, pasak prezidento, nevertėtų pamiršti jau anksčiau priimtų įsipareigojimų didinti mokytojų darbo užmokestį iki 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU).

„Tai (pamiršti – ELTA) yra visiškai nepriimtina, tai yra gėdinga ir šito mes sau leisti negalime“, – sakė jis.

ELTA primena, kad Seimas nusprendė pritarti šalies vadovo veto ir siūlymui reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.

Dar 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.

Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.

Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.

Šalies vadovas liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.

Tai, ar Lietuvoje reikės imtis griežtesnio reglamentavimo dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, bus galima įvertinti rugsėjo mėnesio antroje pusėje, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Vis tik, pasak jo, valstybinis sprendimas šiuo klausimu galimai bus neišvengiamas.

„Problema išlieka ir tas liberalusis kelias – tvarkoje, galime jį pasitikrinti, galime labai greitai padaryti išvadas, kiek mokyklų apskritai ketina reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą. Tada labai aiškiai pamatysime, ar yra poreikis visuotiniam, nacionaliniam sprendimui, ar to poreikio nėra“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.

„Aš, vis dėlto, laikyčiau, kad turėtume siekti vieningo sprendimo, bet tą galėsime padaryti ir rugsėjo mėnesio antroje pusėje, kuomet pamatysime mokyklų įvertinimą dėl pačių mokyklų pasitvirtintų rekomendacinių tvarkų, pamatysime, koks yra to rezultatas ir ar tas rezultatas tenkina švietimo bendruomenę (...) Mano akimis žiūrint, valstybinis sprendimas galimai bus neišvengiamas“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė kartoja neskubanti drausti mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais kol neįsigaliojo dabartiniai įstatymo pakeitimai. Vis tik, pasak jos, jei peržiūrėjus paaiškės, kad šių įsipareigojimų nesilaikoma – reglamentavimą teks griežtinti.

Seimas balandį priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis sutarta patikslinti mokinių mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose reguliavimą.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir bendrojo ugdymo mokyklos, atsižvelgdamos į savo mokyklų tarybų siūlymus ir patvirtintas nacionalines rekomendacijas, privalės nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką. Mokyklos šias taisykles turi pasirengti iki 2026 metų rugsėjo 1 d.

Kaip skelbta, po šalį sukrėtusio nepilnamečių smurto protrūkio Marijampolėje prezidentas teigė matantis būtinybę grįžti prie diskusijų dėl mobiliųjų telefonų reguliavimo mokyklose. Kaip nurodė jo patarėjas Vaidas Augustinavičius, šalies vadovas prie šio klausimo žada sugrįžti rudenį.

Anot V. Augustinavičiaus, prezidento nuomone, vaikai ugdymo įstaigose neturėtų naudotis telefonais.

Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius žurnalistams neatsakė, ar palaikytų centralizuoto draudimo įtvirtinimą. Tačiau akcentavo, kad vertinamos kitų valstybių patirtys ribojant socialinius tinklus nepilnamečiams.