Ministrės vertinimu, šalies vadovo kritika buvo susijusi su kartelės dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) atšaukimu.
„Tikrai gerbiu prezidento nuomonę, bet tikrai nesijaučiu imituojanti darbo, aš vykdau Vyriausybės programą“, – žurnalistams teigė R. Popovienė.
„Išsakyti vieną ar kitą nuomonę vienu ar kitu klausimu – natūralu. Vadovo pozicija visada turi išsakyti tam tikrą savo poziciją. Prezidentas, kaip suprantu, daugiau kalbėjo apie PUPP, kur Seimas ką tik pritarė prezidento veto“, – akcentavo ministrė.
Pasigenda ambicijų iš ŠMSM: nėra aišku, kuria linkme einame
Šalies vadovas antradienį „Žinių radijui“ teigė matantis daug iššūkių švietimo srityje, todėl pastarajam kyla klausimų, ar R. Popovienė nebando imituoti šių problemų sprendimo. Tuo metu į klausimą, ar tebepasitiki šios ministrės darbu, prezidentas tiesiogiai neatsakė.
Savo ruožtu R. Popovienė tikina, kad PUPP kartelės klausimas yra sprendžiamas, tačiau jam reikia laiko.
Susiję straipsniai
„Šiuo klausimu tikrai diskutavome ir su prezidentūros patarėjais, dabar dirbame kartu darbo grupėje ir visi kartu ieškosime sprendimų. Tai ir rodo, kad problema yra, ji neatsirado šiandien ir per vieną dieną jos neišspręsime“, – tikino ministrė.
R. Popovienės teigimu, ministerija, įsiklausydama kitų institucijų ir organizacijų, ieško sprendimų, kaip spręsti šią problemą taip, kad šioje situacijoje nenukentėtų moksleiviai.
„Jei kalbėtume apie PUPP patikrinimo klausimus, noriu akcentuoti, kad diskusija šiais klausimais, mokinių pasiekimo patikrinimo klausimais kyla labai aštriai ir nuomonių yra įvairių. Surasti tiesą yra labai sunku“, – dėstė ministrė.
„Noriu akcentuoti, kad kartelės tikrai nenuleidžiame. PUPP slenksčio niekada nebuvo. Mums, ministerijai, yra labai svarbu akademiniai pasiekimai, to ir siekiame, tačiau norime surasti pačius geriausius sprendimus pasiekimų patikrinimo klausimais, kad tūkstančiai vaikų neliktų už borto ir neliktų tik su pradiniu išsilavinimu“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad Seimas nusprendė pritarti šalies vadovo veto ir siūlymui reikalavimą, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik PUPP metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Dar 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Šalies vadovas liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.