„Aš manau, kad premjeras nubrėžė pakankamai realistišką laiko horizontą, kuomet mes galime matyti, jeigu ne jau galutinius kažkokius pagerėjimo rezultatus, tai bent jau kažkokius tarpinius rezultatus, indikacijas, kurios rodytų, kad mūsų santykiai pamažu atsistato. Ir labai tikiuosi, kad prasidėjus naujam politiniam sezonui, visi ministrai, bet pirmiausia užsienio reikalų ministras, kibs į darbus ir imsis šito svarbaus mūsų užsienio politikos puslapio“, – žurnalistams trečiadienį teigė prezidentas.
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius trečiadienį „Žinių radijui“ teigė pasitikintis užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio diplomatiniais gebėjimais siekiant normalizuoti santykius su Kinija.
M. Sinkevičius išreiškė lūkestį, kad jo vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytą tikslą Lietuvos diplomatijos vadovui pavyks pasiekti dar iki šalies pirmininkavimo ES Tarybai. Lietuva jai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį.
Susiję straipsniai
Anot G. Nausėdos, pastangos šiuo klausimu dedamos. Pasak prezidento, norima palaipsniui normalizuoti santykius su Pekinu, pirmiausia atkuriant diplomatinį atstovavimą žemesniu, o vėliau ir aukštesniu lygiu.
„Pastangos yra dedamos tam, kad šiuo atveju aš kalbėčiau ne apie kažkokį labai gerą tarpvalstybinį dialogą, tiesiog santykių normalizavimą arba grąžinimą į padorias vėžes. Mano akimis, tai būtų paprastas diplomatinis atstovavimas iš pradžių, galbūt antrųjų asmenų, o po to ir ambasadorių lygiu. Pastangos yra dedamos“, – kalbėjo šalies vadovas.
Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose ES valstybėse narėse.
Prezidentas anksčiau ne kartą teigė vertinantis K. Budrį kaip gerą užsienio reikalų ministrą. Kartu jis pabrėžė, jog tolesnis jo buvimas poste priklausys ir nuo to, kaip jam seksis normalizuoti santykius su Kinija, užtikrinti susitarimus su taivaniečiais.
Savo ruožtu K. Budrys sakė, kad normalizuodama santykius su Kinija Lietuva vadovausis savo pragmatiniais interesais, tačiau remsis tarptautinės teisės principais ir jų nepažeis.
ELTA primena, kad Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo po to, kai 2021 m. pabaigoje Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.



