„Labai gerai, kad pagaliau yra nepabijota labai aiškiai ir garsiai įvardyti. Visada buvo kalbama, kas už to stovi, bet kalbama koridoriuose, o ne oficialiai. Tai, kad įvardyta konkreti valstybė – Rusija – kuri bandė iš esmės atlikti teroristinį aktą yra pirmas žingsnis link griežtesnio reagavimo, ko mums tikrai trūksta“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė R. Kaunas.
„Dabartinės priemonės yra dalinės, pradinės. Galbūt ne visas priemones, kaip būtų galima reaguoti, galima garsiai įvardyti. Su Borisu Pistorijumi mes jau turėjome tokį kontaktą, išreiškiau jam palaikymą, pritarimą, matau, kad kitos NATO šalys daro tą patį“, – akcentavo jis.
Pasak ministro, NATO turėtų gebėti kovoti su tokiais incidentais.
Susiję straipsniai
„Tai, kad NATO, kaip gynybinė organizacija, turėtų gebėti kovoti toje pilkojoje zonoje yra akivaizdu“, – dėstė jis.
Savo ruožtu palaikymą Vokietijai išreikšdamas premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, jog Lietuvos kariuomenėje bus steigiamas oro gynybos pulkas.
Tuo metu R. Kaunas tikino, kad šiuo metu diskutuojama dėl techninių oro gynybos stiprinimo detalių. Be to, pasak ministro, kontaktuojama su Pietų Korėja dėl galimos ginkluotės įsigijimo.
„Turime labai aiškų projektą, kaip turime gintis nuo dronų, tą projektą vykdome. Turime aiškų oro gynybos modelį, kuris apima vidutinę oro gynybą, standartinę, konvencinę. Karinių oro pajėgų apimtyje diskutuojame, kaip viską sudėlioti į karinę struktūrą, ar tai bus pulkas, ar batalionas – ta techninė diskusija dabar yra“, – sakė jis.
„Šiuo metu Gynybos resursų agentūra kalbasi su Pietų Korėja dėl ginkluotės galimos įsigijimo iš tos šalies. Nenorime apsiriboti vien pirkimais Europoje, nes Europa stringa gamybiniuose procesuose. Todėl plečiame geografiją ir ieškome papildomų gynybinių priemonių oro gynybai stiprinti“, – pabrėžė R. Kaunas.
Kaip skelbta, antradienį Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas ir užsienio reikalų ministras Johanas Wadephulas pranešė, kad tarnybų turimi duomenys rodo, jog su incidentu Leipcigo oro uoste, kai čia buvo rastas dronas su sprogmenimis, yra susijusi Rusija.
Pasak A. Dobrindto, nusikaltimo priemonės, tokios kaip dronų konfigūracija ir sprogmenys, yra žinomos iš kitų Rusijos vykdomų atakų. Pats išpuolio vykdymas, anot jo, priskirtinas vadinamiesiems žemo lygio („low-level“) agentams.
Tuo metu J. Wadephul sakė, kad Rusijos generalinis konsulatas Bonoje ir Rusijos namai Berlyne bus uždaryti, o spaudimas Rusijos šešėlinei laivynui – padidintas.
Visapusišką palaikymą Vokietijai antradienį išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen bei kiti Europos valstybių vadovai.
ELTA primena, kad rugpjūčio 4 d. vakarą Leipcigo/Halės oro uosto saugumo zonoje tarp Ukrainos krovininių lėktuvų buvo rastas dronas su sprogmenimis ir detonatoriumi.
Kiek vėliau antras neatpažintas skraidantis objektas susidūrė su DHL krovininiu lėktuvu, kuris negalėjo nusileisti dėl uždaryto kilimo ir tūpimo tako ir buvo priverstas nutraukti nusileidimą. Dar vėliau Vokietijos tyrėjai aptiko ir trečią droną.