Saugumas prasideda nuo kasdienio pasirengimo
Pasak Gretos Ališauskaitės-Bagušauskienės, saugumo nereikėtų suprasti tik kaip valstybės gynybos ar geopolitinių grėsmių klausimo. Saugumas apima ir kasdienį žmogaus gyvenimą, jo psichologinę būseną, šeimą, darbą bei gebėjimą jaustis pasiruošusiam netikėtoms situacijoms.
„Jeigu aš nesijaučiu saugus kasdienybėje, jeigu nesijaučiu psichologiškai saugus ir atsparus, labai sunku būtų tikėtis ir prognozuoti, kad aš jausiuosi kitaip išėjęs į gatvę arba ištikus krizei“, – laidoje sakė G. Ališauskaitė-Bagušauskienė.
Būtent tokį platesnį požiūrį į saugumą siekiama pristatyti ir konferencijoje „Saugumo kodas“, kuri spalio 9 dieną vyks Vilnius TECH. Joje bus kalbama apie geopolitiką ir gynybą, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą, pilietinę galią bei psichologinį atsparumą.
Susiję straipsniai
Ar tikrai žinotume, ką daryti krizės metu?
Krizės atveju svarbios ne tik bendros žinios, bet ir gebėjimas konkrečiai veikti. Ieva Dirmaitė pabrėžė, kad pasirengimas nėra vien institucijų ar specialistų užduotis. Kiekvienas žmogus turi žinoti, ką galėtų padaryti pats, jeigu įprastas gyvenimas staiga sutriktų.
„Pasirengimas yra visų mūsų reikalas, ne kažkieno kito“, – pabrėžė I. Dirmaitė.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus patirtis rodo, kad pasirengimo vis dar trūksta. Organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, tik maždaug trys iš dešimties gyventojų jaučiasi pasirengę krizinei situacijai ir žino, ką tokioje situacijoje darytų. Dar mažesnė dalis žmonių drąsiai imtųsi suteikti pirmąją pagalbą. Todėl praktiniai mokymai ir įgūdžių kartojimas tampa itin svarbūs.
Išgyvenimo krepšys – tik pirmas žingsnis
Pokalbyje aptartas ir vienas dažniausiai su pasirengimu krizėms siejamų dalykų – išgyvenimo krepšys. Tačiau vien jį turėti nepakanka. Svarbu žinoti, kur jis yra, ką jame laikome, kaip naudotis turimais daiktais ir ar namuose yra kitų būtinų atsargų.
„Pasitikrinimas ir įgūdžio formavimas tikrai būtų tas atsakymas ir įrodymas, kad aš būsiu pasirengęs“, – kalbėjo G. Ališauskaitė-Bagušauskienė.
Pasirengimas taip pat reiškia žinojimą, kur yra artimiausia priedanga ar slėptuvė, ką daryti, jei įprasta gyvenamoji vieta tampa nepasiekiama, kaip pasirūpinti artimaisiais ir augintiniais. Svarbu iš anksto apgalvoti ir alternatyvas, nes krizės metu sprendimams gali likti labai mažai laiko.
Psichologinis atsparumas ir gebėjimas išlikti ramiam
Krizėje svarbi ne tik fizinė, bet ir emocinė būsena. Pašnekovės aptarė psichologinę pirmąją pagalbą ir tai, kaip elgtis su žmogumi, kuris patiria stiprų stresą ar paniką.
Tokioje situacijoje nereikėtų skubėti sakyti, kad „viskas bus gerai“. Daug svarbiau išlikti šalia žmogaus, padėti jam nusiraminti ir sutelkti dėmesį į vieną konkretų veiksmą.
„Svarbiausia būti šalia, nepulti ten aiškinti, kaip čia viską dabar susitvarkysim, padarysim, tiesiog po vieną žingsnį, po vieną žingsnį“, – pokalbyje sakė I. Dirmaitė.
Pašnekovės taip pat pabrėžė bendruomenės svarbą. Žinoti savo kaimynus, suprasti, kas galėtų būti labiau pažeidžiamas, ir gebėti padėti vieni kitiems krizės metu yra ne mažiau svarbu nei individualus pasirengimas.
Kita krizės pusė – informacinis atsparumas
Šiandien krizės gali vykti ne tik fizinėje aplinkoje. Informacinė erdvė taip pat tampa svarbia kovos ir manipuliacijos vieta. Socialiniuose tinkluose plintanti nepatikrinta informacija, sąmokslo teorijos ar dirbtinio intelekto kuriamas turinys gali dar labiau didinti visuomenės nerimą.
Todėl krizės metu svarbu ne tik gauti informaciją, bet ir mokėti ją įvertinti. Pašnekovės ragino tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose ir neskubėti dalintis tuo, dėl ko kyla abejonių.
„Visada likime budrūs, nesvarbu, ką skaitome, pasitikrinkime kelis kartus, kelis šaltinius, jeigu kyla klausimų, nepulkim dalintis“, – sakė I. Dirmaitė.
Medijų raštingumas tampa vienu iš visuomenės atsparumo pagrindų. Gebėjimas atskirti patikimą informaciją nuo manipuliacijos gali padėti išvengti nereikalingos panikos ir neplatinti melagingų žinių.
„Saugumo kodas“ kvies ne tik klausytis, bet ir išbandyti
Spalio 9 dieną Vilnius Tech vyksianti konferencija „Saugumo kodas“ sieks suteikti ne tik teorinių žinių, bet ir praktinės patirties. Dalyvių lauks daugiau nei 170 pranešėjų, praktinės užduotys, įrangos demonstracijos, žinių patikrinimai bei pirmosios pagalbos mokymai. Konferencija skirta visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar profesijos.
Pokalbio pabaigoje Ieva Dirmaitė kvietė kiekvieną žmogų pagalvoti apie savo vaidmenį galimos ekstremalios situacijos metu. Pasak jos, net ir vienas aiškiai suprastas veiksmas gali tapti svarbia pradžia.
„Kokia gi mano kaip piliečio rolė bet kokios ekstremalios situacijos atveju Lietuvoje. Manau, kad atsakę į tą pirmą veiksmą, kurį galim padaryti, jau būsim nuveikę 50 procentų darbo“, – sakė I. Dirmaitė.
Pagrindinė pokalbio žinutė paprasta: pasirengimas nėra gyvenimas baimėje. Tai žinios, praktika ir gebėjimas išlikti racionaliam tada, kai aplinkybės tampa neįprastos. Kuo daugiau žmonių žino, ką daryti krizės metu, tuo atsparesnė tampa visa visuomenė.
Visą laidą klausykite čia.