ELTA glaustai: rusiškų grūdų tranzitas iš Kaliningrado per Klaipėdos uostą, sudaryta darbo grupė tirsianti įdarbinimus Raudondvario dvare

Penktadienį Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno potvarkiu sudaryta darbo grupė, nagrinėsianti galimus pažeidimus įdarbinant darbuotojus savivaldybei pavaldžiame „Raudondvario dvare“.

Tarp svarbiausių dienos ekonomikos naujienų – žinia, kad rusiški grūdai, galimai pavogti iš okupuotų Ukrainos teritorijų, tranzitu šalies geležinkeliais gabenami į Klaipėdos jūrų uostą.

Tuo metu užsienio aktualijose – stebuklas Nepale, Vašingtono specialiųjų pasiuntinių vizitai į Maskvą ir Kyjivą šį savaitgalį, JAV prezidento ketinimas iš Europos išsireikalauti kompensacijos už jo pirmtako Ukrainai suteiktą karinę paramą ir rusų drono smūgis Ukrainos saugumo tarnybos būstinei Kyjivo centre.

Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno potvarkiu sudaryta darbo grupė, nagrinėsianti galimus pažeidimus įdarbinant darbuotojus savivaldybei pavaldžiame „Raudondvario dvare“. Savivaldybė teigė vertinsianti ir pareigybių poreikį, kandidatų atitiktį reikalavimams, darbo laiko apskaitą, atlygio nustatymą, nuotolinio darbo sąlygas ir galimus interesų konfliktus. Tuo metu viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimus pažeidimus vykdant minėtos įstaigos viešuosius pirkimus, Kauno rajono savivaldybė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nare Laura Matjošaityte partija konsultavosi įvairiais klausimais, tačiau už tai nebuvo mokama. R. Žemaitaitis žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie L. Matjošaitytės konsultacijas „Nemuno aušrai“ pavadino spekuliacija ir teigė, kad situaciją turėtų išsiaiškinti atsakingos institucijos. Politikas teigė, kad jis pats kreipdavosi į L. Matjošaitytę, norėdamas pasitarti įvairiais klausimais.

Suvaldžius audros padarinius, Kazlų Rūdoje atšaukta ekstremali situacija. Ji buvo paskelbta savivaldybėje po pastarosios Lietuvą siaubusios audros. Penktadienį vykusiame Kazlų Rūdos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje savivaldybė konstatavo, kad audros metu kilusios pagrindinės grėsmės gyventojų saugumui ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikimui yra sumažėjusios, o savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymui taikytų priemonių poreikis iš esmės yra išnykęs.

KAM skelbia konkursą bendros sistemos sukūrimui dronams ir kitoms oro grėsmėms aptikti. Krašto apsaugos ministerija (KAM) skelbia valstybės užsakymą ir kviečia Lietuvos įmones išvystyti integruotą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, kuri sujungs skirtingų institucijų duomenis į bendrą ekosistemą. Ministerijos teigimu, tai sudarys pilną visos Lietuvos oro erdvės paveikslą ir leis efektyviau kovoti su dronais ir kitomis oro grėsmėmis. Projektui numatoma skirti apie 5 mln. eurų.

Po audros tūkstančiams vis dar neturint elektros, „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) valdanti valstybinė „Ignitis grupė“ inicijuoja vidinį auditą, žada vertinti bendrovės veiksmus kovojant su stichijos padariniais ir ragina ESO „radikaliai“ didinti tinklo atstatymo spartą. ESO vadovybei taip pat keliami papildomi reikalavimai ateityje pasitelkti partnerius, kurie ištikus audrai ar panašiai nelaimei galėtų operatyviai ateiti į pagalbą šalinant kliūtis ir padedant elektrikams greičiau atlikti tinklo atstatymo darbus. Grupė nurodė, kad jos netenkina nei elektros energijos atjungimų mastai, nei jų šalinimo greitis. Jos teigimu, privaloma iš esmės atnaujinti tinklo atsparumo didinimo planą, ESO privalo padvigubinti kabeliavimo apimtis, spartą ir operatyvinių resursų kiekį. Šią savaitę tyrimą dėl ESO pasirengimo audrai ie padarinių šalinimo organizacivimo taip pat pradėjusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad nustačius netinkamą tinklų operatoriaus veikimą bendrovei galėtų būti skirtos piniginės sankcijos.

Grūdų asociacijai paskelbus apie šalies geležinkeliais į Klaipėdos uostą gabenamas rusiškos kilmės žemės ūkio kultūras, uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad vien šiemet perkrauta keliasdešimt tūkstančių nesankcionuotų krovinių, kurių stabdyti uostas neturi teisės. Visgi, anot uosto vadovo, dėl įvedamų sankcijų jų srautas kasmet mažėja. Pasak valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės(LTG), šalies geležinkeliais iš žemyninės Rusijos į Kaliningradą yra gabenama 90 proc. visos krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ rusiškų grūdų produkcijos, kuriai nėra taikomos sankcijos, nes tranzitas reguliuojamas stojimo į ES sutartimi. Anot grupės, dalis rusiškų grūdų produkcijos gabenama tranzitu iš Kaliningrado per Klaipėdos uostą į trečiąsias šalis. Susisiekimo ministras Juras Taminskas Eltai nurodė LTG grupei pavedęs išsiaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grupės įmonė „LTG Cargo“ gabena rusiškus grūdus šalies teritorija. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika Eltai teigė iš Ukrainos ministro gavęs duomenų apie tai, kad Rusija per Latvijos ir Lietuvos uostus bandys išvežti apie 1,5 mln. tonų grūdų. Ministro atstovo Justo Jaskonio teigimu, paaiškėjus apie rusiškų grūdų gabenimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uoste paėmė vieno grūdų krovinio mėginius. Mėginiai paimti iš bendrovės „Bega“ teritorijos, kur iš Kaliningrado atvažiavo kelios dešimtys vagonų su grūdais – jie bus sulaikyti, kol mėginius tikrins Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos laboratorijos. Paaiškėjus, kad Klaipėdos uoste kraunami rusiškos kilmės grūdai, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvos infrastruktūra tokiam eksportui naudojama nebus. Apie tai, kad šalies uoste kraunami rusiški grūdai, šią savaitę pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPP).

Naujų mokestinių pakeitimų klausimas šiuo metu yra uždarytas, o vienu svarbiausių dar neišnaudotų šaltinių valstybės biudžeto pajamoms didinti turėtų tapti šešėlinės ekonomikos mažinimas, teigia Prezidentūra. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius pažymėjo, kad į progresyvumą orientuota mokesčių reforma atlikta pernai ir kitąmet didžiausios įplaukos, sieksiančios apie 0,5 mlrd. eurų bus gautos į Gynybos fondą. Prezidento nuomone, mažinant šešėlinę ekonomiką turėtų būti aiškiai atskirtas sąžiningai veikiantis verslas ir mokesčių vengiantys juridiniai asmenys. Kitu svarbiu būdu didinti valstybės biudžeto pajamas Prezidentūra įvardijo ekonomikos augimo skatinimą.

Siekiama, kad 2028 metais pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis Lietuvoje ne tik priartėtų prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, siekiančio 9,5 proc., bet neviršytų 9 proc. ribos, sako finansų ministras Taurimas Valys. PVM atotrūkio ir šešėlinės ekonomikos mažinimui, pasak ministro, svarstomas priemonių planas, orientuotas į savanoriško mokesčių mokėjimo kultūros stiprinimą, žmonių švietimą, finansinio raštingumo gerinimą. Anot jo, tai numatantį įstatymo projektą planuojama pateikti iki spalio vidurio. Pasak ministro, tikimasi, kad dalį numatytų priemonių pavyks įgyvendinti jau ateinančiais metais. Jis konkrečiai neatsakė, kas numatyta rengiamame įstatymo projekte, tačiau užsiminė, kad bus aiškiau matomos mokesčių mokėjimo tendencijos, o vengiantiems galėtų grėsti viešinimas, keistis teisinis statusas.

Alytuje policija sulaikė tris vyrus, jų gyvenamosiose vietose ir automobiliuose rasta kvaišalų, kurių vertė – daugiau nei 80 tūkst. eurų. Kratų metu rasta kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje galimai yra psichotropinės medžiagos, taip pat kanapių ir galimai kokaino. Pareigūnai taip pat paėmė daugiau nei 6 tūkst. eurų grynųjų pinigų, narkotinių medžiagų svėrimo ir pakavimo priemonių. Šiuo metu dviem asmenims pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti. Trečiam įtariamajam yra įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad Seimo nario ir olimpiečio J. Šuklino mirtį lėmė natūralios, su sveikatos būkle susijusios priežastys. Kaip pranešė policija, kitų aplinkybių, galėjusių lemti vyro mirtį, nenustatyta. Ikiteisminis tyrimas dėl J. Šuklino mirties tęsiamas. Buvęs politikas ir sportininkas mirė gegužės 28 d., eidamas 41 metus. J. Šuklinas į Seimą išrinktas 2024 m. su Liberalų sąjūdžio partija. Anksčiau garsus kanojininkas dirbo Visagino savivaldybės taryboje ir ėjo laikinojo mero pareigas.

Praėjus daugiau nei savaitei po pražūtingų potvynių ir nuošliaužų Nepale, du hidroelektrinės darbuotojai buvo gyvi ištraukti iš nuolaužų užversto tunelio. Gelbėtojai šių vyrų išgelbėjimą vadino stebuklu. Per praėjusį trečiadienį įvykusią nelaimę Kinijoje ir Nepale žuvo mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių, o daugiau nei 5 tūkst. vis dar laikomi dingusiais. Daugiau nei 800 užsieniečių, įskaitant žygeivius Himalajų kalnuose ir piligrimus, atvykusius aplankyti Tibete esantį, hinduistams ir budistams šventą Kailašo kalną, vis dar laikomi dingusiais be žinios. Išgelbėtieji – 45 metų darbininkas Kabiras Maharjanas ir 30 metų mechanikas Sanjay Shahas. Nepalo kariuomenė pranešė, kad abiem vyrams teikiama medicinos pagalba, o paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiamos. Jie buvo tarp šimtų hidroelektrinės darbuotojų, dingusių per rugpjūčio 26 d. įvykusią nelaimę, kai po didžiulės ledyno ir uolienų griūties Kinijos ir Nepalo pasienyje regioną nusiaubė milžiniška purvo ir nuolaužų lavina.

JAV specialieji pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas savaitgalį lankysis Rusijoje ir Ukrainoje, skelbė žiniasklaida. Iš pradžių apie tai paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi šaltiniais. Vėliau vienas apie tai informuotas asmuo leidiniui „The Kyiv Independent“ sakė, kad S. Witkoffas po Rusijos perspėjimų, jog į Kyjivą keliauti nesaugu, „ėmė bijoti“, todėl pradėta svarstyti alternatyvius planus. Vis dėlto vėliau penktadienį naujienų agentūra AFP patvirtino sekmadienį planuojamą JAV pasiuntinių apsilankymą Kyjive. Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad S. Witkoffas ir J. Kushneris patvirtino galintys apsilankyti Ukrainoje. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha tą pačią dieną teigė besitikintis naujo postūmio pastangoms taikiai užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą ir paragino „sekti naujienas“. Apie galimybę užbaigti karą ketvirtadienį prakalbo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė reikalausiantis, kad europiečiai grąžintų Vašingtonui lėšas, kurios jo pirmtako Joe Bideno administracijos laikais buvo skirtos karinei paramai Ukrainai. Socialiniame tinkle „Truth Social“ ketvirtadienio vakarą D. Trumpas skundėsi „Ukrainai ir NATO nemokamai skirtais šimtais milijardų dolerių“ ir žadėjo jų pareikalauti, „nors ir kiek pavėluotai“. JAV prezidentas nepatikslino, kurios šalys, jo manymu, turėtų sumokėti. Jis taip pat paneigė pranešimus, esą JAV kariuomenei kare su Iranu ima trūkti amunicijos. D. Trumpas teigė, kad Vašingtonas didina atsargas, rengiasi nenumatytiems atvejams ir yra laikinai sustabdęs ginklų pardavimą užsieniui.

Rusijos dronas smogė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) būstinei Kyjivo centre, priešais Šv. Sofijos katedrą. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, pridurdamas, kad dronas buvo nukreiptas „tiesiai į SBU vadovo kabinetą“. Per smūgį miesto centre buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės, teigė Kyjivo meras Vitalijus Kličko. V. Zelenskis teigė SBU vadovui nurodęs „kai viskas bus paruošta, duoti rusams atitinkamą, apčiuopiamą atsaką, jei įmanoma – analogišku smūgiu“.