„Bendra tendencija dėl kinetinių operacijų prieš NATO valstybes yra auganti. Pats operacijų pobūdis nesikeičia“, – posėdžio metu kalbėjo K. Budrys.
„Šios priemonės, kurias raginu įsivertinti ir kolegas, jos yra didinančios karinį ir tuo pačiu politinį spaudimą Rusijai. Problema didžiausia yra, kad šios kinetinės operacijos neturi Rusijai politinės kainos. Todėl tą politinę kainą reikia sukurti, kad būtų Rusijai žala, kad, galų gale, planuojant operaciją, norinti kažką supleškinti, susprogdinti, būtų ir priedas prie tos operacijos, kokios bus politinės rizikos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.
Anot jo, NATO atsakas turėtų riboti Rusijos piliečių, diplomatų bei šnipų galimybes veikti Europoje.
„Užsienio politika yra mirusi“: Ž. Pavilionis K. Budriui negailėjo kritikos strėlių ir atsakė, ko bijo
„Yra visiškai nepriimtina (...) išduoti šengeno vizų rekordinius skaičius, kas vyko praeitais metais ir šiais metais. Mes turime tai mažinti. Kaip žinia, Lietuva neišduoda vizų turistams iš Rusijos, tačiau Europoje jų yra pilna“, – teigė K. Budrys.
Kita priemonė, anot ministro, riboti priešiškų valstybių diplomatų skaičių bei laisvą judėjimą Europoje.
Susiję straipsniai
„Mes turime apriboti jų judėjimo galimybes visiškai laisvai judėti po visą Europos Sąjungą (ES)“, – akcentavo jis.
Galiausiai, ministro teigimu, 22-asis ES sankcijų paketas turi būti nukreiptas prieš Rusijos energetikos įmones ir verslus. Be to, K. Budrio nuomone, nauji ribojimai privalo būti įvedami dažniau.
„Sankcijas režimui turėtume skaidyti į mažesnius gabaliukus ir dažniau priiminėti naujus paketus. Negalime kiekvieną kartą laukti. Kaip žinome, neseniai buvo priimtas 21-asis paketas, ir negalime laukti individualioms sankcijoms 22-ojo paketo ir tik tada (…) po kelių mėnesių priimti sankcijas“, – akcentavo URM vadovas.
„22-ajame pakete, galų gale, turime grįžti prie tų pagrindinių Rusijos energetikos įmonių ir ne tik – kalbėti apie visišką atjungimą nuo „SWIFT“, ko mums vis dar nepavyksta padaryti, ir toliau spausti ir spausti, nes šios priemonės yra vis dar nepakankamos, kad politiškai stabdytume Rusijos tokį elgesį“, – pridūrė ministras.
Kaip skelbė ELTA, su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiais (NB8) Kyjive susitikęs šalies vadovas Gitanas Nausėda taip pat sakė, kad 22-asis ES sankcijų paketas turėtų būti priimtas kuo greičiau.
Be to, anot prezidento, ribojimai turėtų būti taikomi ir trečiųjų šalių veikėjams, padedantiems apeiti sankcijas.
Prezidentas taip pat akcentavo, jog Lietuva remia Ukrainos siekį iki 2030 metų tapti visateise ES nare. Pasak šalies vadovo, tai bus vienas iš artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kitais metais prioritetų.