Dėl Šiauliuose smurtavusių paauglių – naujos detalės

Tiesa, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Rūta Šiaučiulienė portalui Lrytas pirmadienį prisipažino, kad apie šį incidentą sužinojo tik iš žiniasklaidos.

„O kitokios informacijos mes, kaip Švietimo skyrius, neturime“, – teigė ji.

R. Šiaučiulienė tikino taip pat nežinanti, kokioje mokykloje mokosi paauglės.

Savo ruožtu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities skyriaus patarėja Ingrida Mockutė portalui Lrytas aiškino, kad vaiko teisių gynėjams žinomas tiek šis incidentas, tiek ir pačių mergaičių šeimos.

„Sužinojus apie šį įvykį reagavome nedelsiant. Susisiekėme su šeimomis, domėjomės emocinės pagalbos poreikiu nukentėjusiam vaikui, bendravome su įvykyje dalyvavusių vaikų tėvais, išklausėme vaikus ir vertinome jų situaciją šeimose.

Svarbu paminėti, kad konflikte dalyvavusių vaikų šeimoms yra prireikę vaiko teisių gynėjų pagalbos, o įvykio metu šeimoms buvo teikiamos gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinės paslaugos. Tad įvertinę visą surinktą informaciją, inicijavome papildomas intensyvesnes paslaugas šeimoms ir vaikams, kurios ateityje galėtų padėtų išvengti destruktyvių poelgių“, – komentavo I. Mockutė.

Vaiko teisių gynėjai taip pat suaugusiems siunčia ir aiškią žinią – jog svarbu dėmesį atkreipti ne tik į auką.

„Rūpinantis vaikais, kurie kaip nors nukentėjo ar jaučiasi nesaugūs, kartu svarbu padėti ir tam vaikui, kuris elgiasi netinkamai: padėti suprasti savo veiksmų pasekmes bei mokytis pozityvių būdų kurti santykius su esančiais šalia. Esant poreikiui, svarbu užtikrinti tokiam vaikui psichologo, delinkventinio elgesio konsultanto ar kito specialisto paslaugas.

Nors vaiko teisių gynėjai dažniausiai susiduria su situacijomis, kai vaikas pritrūksta saugumo namuose, tačiau pasitaiko atvejų, kaip ir minimu, kai reaguojame į vaiko ar grupės vaikų netinkamą elgesį viešumoje. Pavyzdžiui, vagystes, svetimo turto gadinimą, silpnesnių vaikų užkabinėjimą ar vaikų tarpusavio smurtą.

Vertindami tokias situacijas, vaiko teisių gynėjai susitelkia į vaiko artimiausią aplinką, stengdamiesi išsiaiškinti, kaip vaikas jaučiasi namuose, koks santykis vyrauja tarp jo ir tėvų, kokie sunkumai šeimoje galimai iššaukia vaiko bendravimo ir elgesio ypatumus. Neretai vaikas elgesio modelį perima iš šeimos.

Smurtas tarp vaikų dažniausiai prasideda nuo prasivardžiavimo, užgauliojimų ar pasišaipymų iš vienas kito. O kartais žodiniai nesutarimai stiprėja ir perauga į fizinius veiksmus – susistumdymus, muštynes. Nors dažniausiai vaiko teisių gynėjai sužino apie smurtą tarp 15–17 m. paauglių, tokių atvejų daugėja tarp jaunesnių, 10–12 m. vaikų“, – dėstė I. Mockutė.

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vaikai vis dažniau susiduria su sunkumais valdant emocijas, didesniu impulsyvumu ir pan. Tam įtakos gali turėti ir ilgas laikas prie ekranų – vaikai mažiau bendrauja gyvai, dėl to turi mažiau įgūdžių spręsti įvairius kasdienius iššūkius, persiduoda ir nerimas iš aplinkos.

„Visgi vaikams būtinos aiškios ribos ir pasekmės, ne bausmė. O pati efektyviausia prevencinė priemonė yra ryšys šeimoje.

Tėvų domėjimasis ir žinojimas kuo vaikas gyvena, ką jaučia, kuo jis užsiima, leidžiantį vaikui jaustis saugesniu, priimtu, padeda išvengti daugelio iššūkių“, – aiškino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.

Apie šį įvykį policija buvo informuota dar birželio 19 d.

Gavę pranešimą, pareigūnai ėmė aiškintis įvykio aplinkybes – peržiūrėjo ir išanalizavo vaizdo medžiagą, apklausė įvykio dalyvių tėvus bei įvertino turimą informaciją. Nustatyta, kad smurtavusios merginos, gim. 2010 m., 2011 m. ir 2012 m.

Smurtą patyrusios nepilnametės mama paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kai birželio mėnesį Šiaulių „Akropolyje“ ant laiptų kelios paauglės muša jos dukrą – mažametei trenkia į galvą, spiria į pilvą.

Į medikus po įvykio nukentėjusi nepilnametė nesikreipė. Po incidento nukentėjusioji sulaukė žinutės iš kitos konflikte dalyvavusios mergaitės, ar ši ketina „rašyti zajavą“.

Tačiau smurtą patyrusios 13-metės šeima apie šį incidentą sužinojo ne iš dukros, bet iš pačios smurtavusios mergaitės, atsiuntusios jiems vaizdo įrašą. Tuomet tėvai kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą.

Smurto protrūkis įvyko dėl to, kad mergaitės buvo paprašyta atsiprašyti už ankstesnį konfliktą, tačiau ji to nepadarė. Po įvykio apklaustos nepilnametę mušusių mergaičių mamos.

Birželio 26 d., atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 str. 3 d., nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi smurtavusios mergaitės nėra sulaukusios 16 metų ir nėra baudžiamosios atsakomybės subjektai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 str., nepilnamečių tėvams skirti oficialūs rašytiniai įspėjimai.

Medžiaga perduota Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko gerovės komisijai dėl minimalios priežiūros priemonių skyrimo, taip pat informacija perduota Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Pareiškėjai dėl turtinės ir neturtines žalos atlyginimo pasiūlyta kreiptis į teismą.

Visgi užpultos ir sumuštos mergaitės tėvai mano, kad už tokį elgesį smurtautojos turėtų prisiimti atsakomybę, todėl pasiryžę netylėti ir kovoti bei apginti savo dukrą. Užpultos ir sumuštos mergaitės mama mano, kad už tokį elgesį smurtautojos turėtų sulaukti bausmės įstatymų numatyta tvarka.

„Kreipiausi į policiją, bet tyla. Tuo ir viskas baigėsi. O tylėt nežadu“, – naujienų portalui Lrytas sakė smurtą patyrusios mergaitės mama.