„Aš manau, kad apskritai reikėtų nustoti kalbėti apie akcizų ir kitokių mokesčių didinimą. Tikrai esame jau pakankamai atlikę Lietuvoje mokesčių reformų. Baikime erzinti visuomenę naujomis kalbomis apie mokesčių didinimą ir stenkimės panaudoti visus resursus tam, kad mažintume šešėlį, gerintume mokesčių surinkimą“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė G. Nausėda.
„Tikrai per pastaruosius metus pasiekėme, kad nacionalinio biudžeto ir BVP santykis didėja nuo šiek tiek daugiau kaip 30 procentų iki, kitais metais planuojama, daugiau kaip 35 procentų. Tai yra labai gera tendencija, bet stenkimės, kad ši tendencija gerėtų be mokesčių didinimo. Tokia mano pozicija“, – aiškino jis.
Taip G. Nausėda kalbėjo po pirmadienį Seime vykusio susitikimo su parlamento valdyba. Jo metu politikai aptarė ketvirtadienį prasidėsiančios parlamento rudens sesijos darbus.
G. Nausėda iš anksto žinojo apie CŽA vadovo vizitą į Maskvą: užsiminė, kas nuteikia pozityviai
Šalies prezidentas ir Seimo vadovybė aptarti teikiamų teisės aktų projektų susitinka dukart per metus – prieš prasidedant pavasario ir rudens sesijoms.
Rugpjūčio pabaigoje Vyriausybė patvirtino artėjančios sesijos darbų programą – iš viso Ministrų kabinetas įstatymų leidėjams ketina teikti 125 įstatymų pataisų paketus: 45 rugsėjį, 27 – spalį, 44 – lapkritį, 9 – gruodį.
Susiję straipsniai
Panašiai dėl galimų mokestinių pakeitimų kalbėjo ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Buvome įsipareigoję, kad atlikę mokesčių reformą, kurią jau atlikome, priėmėme – kad daugiau pakeitimų nebus“, – patikino jis, pridurdamas, kad gali būti diskusijų ir atitinkamų sprendimų dėl išaugusių degalų ir elektros kainų kompensavimo.
Įvardijo, koks galėtų būti kitų metų gynybos biudžetas
Po susitikimo Seimo pirmininkui bei prezidentui pabrėžus, jog rudens parlamento sesijoje bus skiriamas didelis dėmesys gynybos klausimams, G. Nausėda įvardijo ir tai, koks finansavimas kitąmet turėtų būti skiriamas šalies krašto apsaugos reikmėms.
Prezidentas sako, kad 2027-aisiais valstybės asignavimai gynybai turėtų būti apie 4,9 mlrd. eurų – tai sudarytų maždaug 5,25 proc. prognozuojamo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Dėl valstybės gynybos – tikiuosi, kad sutarsime ir neturėsime kažkokio nuomonių išsiskyrimo, kad gynybos išlaidų dalis nuo bendrojo vidaus produkto turi ženkliai viršyti 5 procentus. Absoliučia išraiška tikimės, kad šis biudžetas krašto apsaugai bus ne mažesnis, o šiek tiek didesnis negu 2026-aisiais“, – nurodė prezidentas.
„Jeigu šiais metais 4,8 mlrd. eurų virstų bent 4,9 mlrd. eurų 2027 metais, tai, paskaičiavus nuo prognozuojamo, projektuojamo bendrojo vidaus produkto, būtų kažkur apie 5,25 proc. Sakydamas „ženkliai“, aš turiu galvoje, kad tai nebus 5,01 proc. ar 5,02 proc., kas atrodytų toks savotiškas gudravimas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad lyginant Lietuvos gynybos finansavimą su kitomis valstybėmis, skiriasi išlaidų skaičiavimo metodika. Pasak jo, prie Lietuvos nurodomų tiesioginių gynybos išlaidų pridėjus su gynyba susijusias išlaidas, bendra suma siektų apie 7 proc. BVP.
„Mes nuolat akcentuojame tą skaičių – 5,38 proc. Tuo tarpu daugelis kitų valstybių, kuomet kalba apie savo krašto gynybos išlaidas, prideda prie šių išlaidų ir vadinamąsias su gynyba susijusias išlaidas“, – aiškino šalies vadovas.
„Jeigu mes atitinkamai lygiuotumėmės su šių valstybių metodologija, prie 5,38 proc. mes turėtume pridėti dar apie 1,5 proc., kas jau sudarytų beveik 7 proc. BVP“, – teigė prezidentas.
Tiesa, G. Nausėda akcentavo, jog itin svarbu prasmingai panaudoti rekordinį gynybos biudžetą – kad, jo žodžiais tariant, „pinigai neišeitų per kaminą“.
Todėl, anot jo, šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujama su Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Kartu, pasak prezidento, svarbu pernelyg neapsunkinti procesų biurokratiniais reikalavimais.
2026 m. Lietuvos gynybai numatyta apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Lyginant su 2025 metais, finansavimas padidėjo 41 proc., o tai yra didžiausia suma nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Dėmesys – demografijai
Su Seimo valdybos nariais pirmadienį susitikęs prezidentas G. Nausėda taip pat patikino, kad dėmesys šią savaitę prasidėsiančioje parlamento rudens sesijoje bus skiriamas ir demografijos problemai.
„Iš tikrųjų yra labai rimti klausimai, kurie valstybei iškyla – susiję su saugumu ir gynyba, su demografija. Ir smagu pažymėti, kad būtent šitose srityse praktiškai nuomonės yra visiškai tokios pačios ne tik dėl to, kad šie aspektai yra labai svarbūs mūsų valstybės ateičiai, bet ir dėl sprendimo būdų“, – pirmadienį Seime žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas teigė besiviliantis, jog anksčiau Prezidentūros teikti siūlymai gimstamumo iššūkiams spręsti bus įtraukti į Šeimos paketą, kurį šį rudenį žada pristatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
„Na, o dėl demografijos – mes jau esame teikę vieną pasiūlymą nuo Prezidentūros – su gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata antrą ir trečią vaiką gimdysiančioms šeimoms nuo įstatymo įsigaliojimo meto. Bet aš, be jokios abejonės, atidžiai ir nekantriai laukiu viso įstatymų paketo, kurį netrukus ketina pasiūlyti SADM. Ir tikimės, kad mūsų pasiūlymas inkorporuosis į tą bendrą pasiūlymų paketą“, – teigė šalies vadovas.
J. Olekas taip pat įvardijo, kokie kiti įstatyminiai projektai bus svarbūs rudens politiniame sezone.
„Pirmiausia, noriu pažymėti Nacionalinio saugumo ir gynybos strategiją, kurią esame numatę priimti rudens sesijoje. Taip pat 137 Konstitucijos straipsnio keitimą bei dar visą eilę įstatymų, kurie yra susiję su saugumu, gynyba ir atsparumu“, – kalbėjo parlamento vadovas.
Liepos pradžioje Seimui buvo pateiktas siūlymas iš Konstitucijos išbraukti 137-ąjį straipsnį, tokiu būdu sudarant galimybes prireikus Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
„Antroji tema, kur vėlgi toks labai artimas ir bendras dėmesys, – tai demografinių problemų sprendimas, apimantis gimstamumo didinimą – yra visa eilė jau pateiktų, įregistruotų projektų – ir taip pat diasporos susigrąžinimas į Lietuvą bei valdomą migraciją. Laukiame Vyriausybės paketo šia tema“, – akcentavo J. Olekas.
Taip pat parlamento vadovas pridūrė, jog be šių klausimų, Seimo sesijoje bus svarstoma „visa eilė įstatymų“, susijusių su socialinio saugumo tema.
„Tai – sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų klausimai, kurie yra numatyti. Tariamės kartu su prezidentu, iš tikrųjų, kad galėtume kartu tuos sprendimus paspartinti, surasti bendrą sutarimą“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.