Apie naujienų agentūros darbo užkulisius ir žurnalistikos iššūkius informacinio triukšmo laikais S. Jakučionis pasakoja Lrytas inicijuotame projekte „Žmonės, kurie šviečia“, šįkart subūrusiame skirtingų Lietuvos redakcijų profesionalus.
Projektas gimė siekiant atkreipti dėmesį į žmones, kurių kasdienis darbas padeda patikimai informacijai pasiekti visuomenę.
– Naujienų agentūra dažnai pirmoji praneša svarbiausias šalies ir užsienio naujienas. Kaip atrodo riba tarp būtinybės būti greitiems ir pareigos būti absoliučiai tiksliems?
Susiję straipsniai
– Ši riba yra labai plona. Taip pat svarbu paminėti, kad žurnalistai dirba informacijos pertekliaus sąlygomis. Platformų gausa ir politikos bei verslo lyderių galimybė tiesiogiai komunikuoti su auditorija, taigi ir su mumis, tam daro didelę įtaką. Susiduriame su būtinybe ne tik greitai ir tiksliai teikti informaciją, bet ir apdoroti didžiulį, regis, vis augantį jos kiekį.
BNS komandoje esame sutarę, kad, renkantis tarp informacijos pateikimo greičio ir jos patikimumo, pastarasis visada turi būti svarbesnis. Tai yra pamatinis mūsų veiklos principas.
Natūralu, kad kasdienybėje esame priversti balansuoti tarp visų veiklos principų, todėl apie pareigą būti patikimu informacijos šaltiniu nuolat kalbame su komanda.
– Sakoma, kad naujienų agentūros yra visos žiniasklaidos pamatas. Kokią atsakomybę jaučiate žinodamas, kad jūsų informacija tampa atspirties tašku dešimtims redakcijų?
– Didelę. Savo pareigą suprantame plačiai – ne tik pateikti galutinį kokybišką produktą, bet ir būti geriausiais žurnalistais visomis prasmėmis: profesionaliai ieškoti ir atsirinkti informaciją, dalyvauti svarbiuose įvykiuose, užduoti klausimus.
Naujienų agentūrų žurnalistų nepamatysite feisbuke reiškiančių nuomonę visais viešojo gyvenimo klausimais, tačiau būtent jie būna labiausiai įsigilinę į kasdienius politinius ir verslo procesus.
– Kaip pasikeitė naujienų atranka laikais, kai informacijos srautas beveik nesustoja?
– Turime taikyti griežtesnę atranką, nes jaučiame pareigą, ypač informacinio triukšmo laikais, padėti visuomenei atskirti tikrus įvykius nuo pseudoįvykių. Žinoma, tai turime derinti su klientų poreikiais, o daliai jų aktualus ir informacijos kiekis.
Kadangi informacijos daugėja, jos atranka tampa vis sudėtingesne užduotimi žurnalistams ir redaktoriams. Kartu kyla pareiga stebėti vis daugiau informacijos šaltinių – ne tik pranešimų spaudai srautą, institucijų interneto svetaines ar kitą žiniasklaidą, bet ir socialinę erdvę, kurioje tinklų yra ne vienas ir ne du.
– Ar redaktoriaus darbe svarbiausia intuicija, patirtis ar griežti profesiniai standartai?
– Viskas vienodai svarbu. Intuicija reikalinga tam, kad suprastum, kur glūdi visuomenei dar nežinomi įvykiai arba svarbus jau žinomų įvykių kontekstas. Tam reikia ir patirties, kuri padeda įvykių svarbą vertinti ne tik iš šiandienos, bet ir iš istorinės perspektyvos. Patirtis taip pat leidžia iš paukščio skrydžio matyti visą viešojo šalies gyvenimo spektrą ir suprasti, kur vyksta svarbūs dalykai.
Profesiniai standartai padeda užtikrinti ne tik BNS kuriamos žurnalistikos kokybę, bet ir sveiką santykį su žmonėmis bei institucijomis, su kuriais bendraudami kuriame turinį, taip pat pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms.
– Kokių klaidų naujienų agentūra negali sau leisti?
– Naujienų agentūroje mažai erdvės vadinamosioms „geroms klaidoms“, apie kurias kartais kalbama vadyboje. Turime būti nuolat pasirengę, budrūs, greiti ir tikslūs. Tai gali būti sunku, tačiau matomas kokybiškas rezultatas nusveria nuovargį.
– Ką reiškia išlaikyti objektyvumą tada, kai visuomenėje daug emocijų ir spaudimo reaguoti akimirksniu?
– Užsiimdami kokybiška žurnalistika turime ne tik operatyviai ir patikimai pranešti naujienas, bet ir tai daryti kiek įmanoma objektyviau, kurdami terpę kokybiškai viešajai diskusijai. Kažkada buvo tikėta, kad tokia terpe taps socialiniai tinklai, tačiau jų algoritmai veikia priešingai – skatina bendraminčius burtis į uždaras grupes.
Algoritmai taip pat skatina emocingo turinio sklaidą. Dėl to dalis kolegų žiniasklaidoje, ieškodami santykio su auditorija socialiniuose tinkluose, siekia tapti nuomonės lyderiais ir pritraukti auditoriją retorika, kurią palankiai vertina socialinių tinklų algoritmai. Visgi manau, kad tai nėra žurnalisto užduotis. Nuomonės lyderių ir taip netrūksta, o štai kokybiškos terpės viešajai diskusijai trūksta vis labiau.
Kokybiškoje žiniasklaidoje rasite nuomonių įvairovę ir idėjų kovą, kurioje geras žurnalistas padeda skirtingų nuomonių stovykloms atsiskleisti ir skatina konstruktyvią diskusiją, o ne pats joje ideologiškai dalyvauja.
– Kaip norėtumėte, kad po dešimties metų žmonės apibūdintų naujienų agentūrų vaidmenį Lietuvos žurnalistikoje?
– Žiniasklaidoje, o socialiniuose tinkluose – dar labiau, daugės dirbtinio intelekto generuojamo turinio. Kokybiškas žiniasklaidos kanalas, tikėtina, auditorijai vis rečiau bus pirminis informacijos šaltinis. Tai reiškia, kad informacinio triukšmo tik daugės, o naujienų agentūrai tai reikš dar atsakingesnę misiją – atskirti pelus nuo grūdų, tikrus įvykius nuo oro virpinimo.
Manau, kad mes, kaip informacinė visuomenė, rizikuojame anksčiau ar vėliau perdegti nuo turinio kiekio. Šių rizikų akivaizdoje naujienų agentūra gali būti patikimiausias informacijos šaltinis.
Skaitydami mūsų turinį per palyginti trumpą laiką būsite informuoti apie tai, kas iš tikrųjų svarbiausia. Labai rekomenduoju pabandyti.