„Gynyba yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos darbotvarkės prioritetų. Atidžiai stebime dabartinio pirmininkavimo darbus ir vertiname Airijos pirmininkavimo metu tęsiamas iniciatyvas. Kartu nuosekliai rengiamės būsimam Lietuvos pirmininkavimui. Mūsų tikslas – tęsti pradėtus darbus, stiprinti Europos gynybos parengtį ir užtikrinti, kad ES sprendimai būtų paremti realiais pajėgumais ir pakankamu finansavimu“, – pranešime cituojamas ministras.
Pirmininkavimo metu Lietuva sieks toliau stiprinti ES gynybos parengtį, plėtoti bendras Europos gynybos iniciatyvas ir projektus, skatinti tvarią Europos gynybos pramonės plėtrą, užtikrinti visapusišką paramą Ukrainai ir sudaryti geresnes sąlygas kariniam mobilumui visoje Sąjungoje.
Vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo renginių bus neformalus ES gynybos ministrų susitikimas, kuris Vilniuje vyks balandžio mėnesį.
Susiję straipsniai
Lietuva taip pat planuoja surengti aukšto lygio konferenciją, skirtą „Eastern Flank Watch“ iniciatyvai. Joje ketinama aptarti gynybos sprendimus prie išorinių ES sienų, sienų apsaugos poreikius, kovą su bepiločių orlaivių keliama grėsme ir Ukrainos karinės patirties integravimą į Europos gynybos planavimą.
Pasak ministro R. Kauno, Rytų flango stiprinimas turi tapti vienu iš strateginių ES gynybos prioritetų.
„Rytų flangas yra Europos Sąjungos ir NATO išorinė siena su Rusija bei Baltarusija. Todėl šio regiono saugumas yra ne tik Lietuvos, kitų Baltijos valstybių ar Lenkijos, bet visos Europos saugumo klausimas“, – sakė ministras.
Gegužę Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija Europos Komisijai pateikė „Eastern Flank Watch“ – bendro intereso Europos gynybos projekto – pasiūlymą. Vėliau prie iniciatyvos prisijungė dar daugiau valstybių – iš viso projekte dalyvauja 18 šalių.
Europos Komisija (EK) „Eastern Flank Watch“ įtraukė į rekomenduojamų bendro intereso Europos gynybos projektų sąrašą. Tikimasi, kad ES Taryba sprendimą dėl šių projektų patvirtins rugsėjį. Lietuva siekia, kad „Eastern Flank Watch“ būtų tinkamai atspindėtas ne tik ES gynybos iniciatyvose, bet ir aukščiausio lygio politinėje darbotvarkėje. Projektui įgyvendinti reikalingas ilgalaikis ir pakankamas ES finansavimas. Preliminariais vertinimais, bendra iniciatyvos finansavimo reikmė galėtų siekti apie 100 mlrd. eurų.
Susitikime taip pat aptarta tolesnė parama Ukrainai, nacionaliniai oro gynybos prioritetai.