Kaip pranešė asociacija, atlikus atviro kodo žvalgybos analizę, paaiškėjo, kad internete buvo neteisėtai surinkti, susisteminti ir paviešinti 158 391 karo prievolininko asmens duomenys – jų vardai ir pavardės, gimimo metai, karo prievolininko kodai bei kita asmeninė informacija apie šaukimo eigą.
JRDA duomenimis, iš viso buvo užfiksuota bent 218 tūkst. duomenų tvarkymo pažeidimų, kuriuos du Baudžiamojo kodekso straipsniai apibrėžia kaip neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą bei neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą.
Pirmasis incidentas nustatytas 2019 metais, kiti – 2023–2026 metais.
Susiję straipsniai
Reaguodama į šią situaciją, JRDA, gindama viešąjį interesą bei penkių nukentėjusių asmenų teises, šiandien oficialiai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
„Valstybė ragina jaunuolius atlikti pareigą tėvynei, tačiau pati nesugeba užtikrinti elementaraus jų duomenų saugumo. Kai daugiau nei 150 tūkst. šauktinių privati informacija laisvai prieinama piktavaliams, ministerijos bandymas slėptis už biurokratinių terminų ir teigti, kad duomenys „nenutekėjo“, yra tiesiog neadekvatus. Mes reikalaujame ne žodžių žaismo, o realių veiksmų ir atsakomybės“, – pranešime tvirtino asociacijos vadovas Ignas Plunksnis.
ELTA primena, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos Krašto apsaugos ministerija planuoja viešai nebeskelbti karo prievolininkų sąrašų. Šiam tikslui planuojama keisti Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą.
Seimo kontrolierė sulaukė šauktinio skundo
Kaip skelbta, šių metų pradžioje Seimo kontrolierė Erika Leonaitė kreipėsi į valdžios institucijas, ragindama peržiūrėti tvarką, pagal kurią viešai skelbiami tūkstančių karo prievolininkų asmens duomenys. Kontrolierės teigimu, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ne tik neproporcingai riboja karo prievolininkų teises, bet ir gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pasak E. Leonaitės, į 2026 metų karo prievolininkų sąrašą įtrauktas asmuo pateikė skundą. Pareiškėjas nurodė, kad šauktiniams skirtoje interneto svetainėje viešai prieinami asmens duomenys ir šaukimo statusas tapo pagrindu anoniminiams grasinimams susidoroti, kurių jis sulaukė atidėjęs privalomąją karinę tarnybą.
Ji taip pat pabrėžė, kad viešai skelbiama informacija gali būti renkama ir priešiškų valstybių, todėl kyla abejonių, ar esamas teisinis reguliavimas yra suderinamas su nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.
Į šių metų sąrašą iš viso įtraukti 42 556 jaunuoliai, dar 3,8 tūkst. jaunuolių į tarnybą užsirašė savo noru.
Iš jų į tarnybą šiemet planuojama pašaukti iš viso apie 5 tūkst. asmenų.