Komandos pasirengimą vertina 12 ekspertų iš skirtingų pasaulio valstybių. Kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Kęstutis Agintas, vertinama, ar Lietuvos gelbėtojai būtų pasirengę saugiai ir tinkamai vykdyti operacijas nuo žemės drebėjimų ar pastatų griūčių nukentėjusiose valstybėse.
„Šiuo metu vyksta Tarptautinės pagalbos teikimo komandos paieškos ir gelbėjimo griuvėsiuose modulio sertifikavimo procedūros ir yra atvykę iš skirtingų pasaulio valstybių 12 ekspertų, kurie atlieka šitą vertinimą. (...) Vertinamos įvairios sritys, kaip esame pasiruošę ir galėtume mūsų modulio išvykas į kitas nukentėjusias valstybes saugiai ir tinkamai atlikti gelbėjimo operacijas po žemės drebėjimų, po pastatų griūčių“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Agintas.
Pratybose dalyvaujančią komandą sudaro 20 narių – 16 VPGT pareigūnų, du Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) kinologai su šunimis ir du Greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai.
Tikrino šalies institucijų pasiruošimą krizės atvejui: išryškėjo esminės spragos
Pasak K. Aginto, lengvo lygio komandos pranašumas – jos mobilumas. Tokiai komandai reikia mažiau žmonių ir įrangos, todėl į nelaimės vietą ji gali būti nugabenta greičiau.
„Tokių misijų metu yra labai svarbu tos pirmosios dienos, kada būtų galima kuo greičiau atvykti ir kuo greičiau pradėti gelbėjimo darbus ir suteikti reikiamą pagalbą tiems žmonėms, kuriems reikia“, – kalbėjo PAGD atstovas.
Jo teigimu, komandos turima specializuota įranga gali būti panaudojama ne tik tarptautinėse misijose, bet ir įvykus nelaimei Lietuvoje. K. Agintas priminė, kad dalis tarptautinės pagalbos teikimo komandos narių buvo pasitelkti ir per sprogimą Vilniaus Viršuliškių daugiabutyje.
„Viršuliškių atveju mūsų tarptautinės pagalbos teikimo komandos tam tikra sudėtis dalyvavo ir jie naudojo tam tikrą įrangą, kad surastų ten viduje žmogų, kuris buvo po plokštėmis“, – sakė jis.
Gelbėtojai, anot K. Aginto, naudoja seisminę žmonių aptikimo įrangą, specialias kameras, kuriomis galima ieškoti žmonių griuvėsiuose per plyšius ar išgręžtas angas, taip pat kitas nuolat atnaujinamas technologijas.
Vertinama pagal daugiau kaip 115 reikalavimų
Susiję straipsniai
PAGD Pajėgų valdymo valdybos patarėjo Gedimino Šukštos teigimu, sertifikavimo metu vertinami ne vien gelbėtojų praktiniai gebėjimai. Komanda turi atitikti daugiau kaip 115 reikalavimų, apimančių mokymus, jos organizavimą, sukomplektavimą ir logistiką.
„Komanda turi parodyti savo gebėjimus atlikti paieškos ir gelbėjimo darbus, bet be šitų visų yra visas sąrašas reikalavimų, jų yra virš 115 – nuo mokymų, komandos organizavimo, sukomplektavimo, logistinių klausimų. Kiekvienas iš tų punktų turi būti pademonstruotas arba paaiškintas“, – teigė G. Šukšta.
Pagal pratybų scenarijų gelbėtojai turi surasti nukentėjusiuosius ir prasiskverbti iki jų pro betonines konstrukcijas, suteikti pagalbą bei evakuoti iš nelaimės vietos. Taip pat imituojamas žmogaus gelbėjimas iš lifto šachtos, darbai aukštyje, bendradarbiavimas su krano operatoriumi ir kitomis gelbėtojų komandomis.
„Pradėjome mes nuo 7 ryto, atlikome žvalgybą, radome du nukentėjusius. Dabar vyrai bando per betonines plokštes pasiekti nukentėjusiuosius, suteikti pagalbą ir evakuoti iš tos vietos“, – trečiadienio rytą pasakojo G. Šukšta.
Jo teigimu, vienas iš sertifikavimo tikslų – užtikrinti, kad skirtingų valstybių gelbėtojai tarptautinės nelaimės vietoje galėtų veikti pagal vienodus principus ir efektyviai komunikuoti tarpusavyje.
M. Katelynas: galime tikėtis pagalbos ir iš kitų šalių
Pratybas stebėjęs vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas akcentavo, kad tokios komandos išlaikymas svarbus ne tik dėl Lietuvos galimybių padėti kitoms valstybėms, bet ir dėl galimos tarptautinės pagalbos Lietuvai.
„Lietuvai svarbu turėti tą komandą, kad galėtume teikti pagalbą užsienio valstybėms. Tai rodo mūsų, kaip valstybės, kredibilumą, kad mes sugebame tą daryti. Ir jeigu kada nors ateityje mums patiems reikėtų tos pagalbos, (...) galime tikėtis tos pagalbos ir iš kitų šalių“, – žurnalistams sakė M. Katelynas.
„Tikrai didžiuojamės mūsų gelbėtojais. Akivaizdu, kad visuomenėje (...) dažniausiai didžiausias pasitikėjimas ir būna Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba, mūsų ugniagesiais“, – pridūrė ministras.
J. Elinsko/ELTA nuotr.
Sertifikavimas – kas penkerius metus
ELTA primena, kad Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komanda lengvo lygio paieškos ir gelbėjimo miestuose komandos sertifikatą buvo gavusi 2011 ir 2016 metais. Sertifikatas atnaujinamas kas penkerius metus.
Šią savaitę komandos darbą vertina Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro Tarptautinės paieškos ir gelbėjimo patarėjų grupės (INSARAG) ekspertai iš Čekijos, Turkijos, Rumunijos, Omano, Jungtinės Karalystės, Ukrainos ir kitų valstybių.
Trečiadienį prasidėjusios pratybos vyks nepertraukiamai 36 valandas. Jų metu gelbėtojai atliks paieškos ir gelbėjimo darbus imituojamuose pastatų griuvėsiuose, pjaus, skaldys ir kels gelžbetonio konstrukcijas, kartu su kinologais ir jų šunimis ieškos nukentėjusiųjų, o medikai jiems teiks medicinos pagalbą.