Švietimo įstatymo pataisas Seime trečiadienį pristatė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas ir švietimo ekspertas, buvęs Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.
Parengtas projektas numato, kad tautinių mažumų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose programos vykdomos lietuvių kalba. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, rusiškuose darželiuose būtų pradedama ugdyti tik lietuvių kalba.
Priėmus įstatymo pataisas, tautinių mažumų mokyklose nuo 2028 m. rugsėjo 1 d. visuomeninio ugdymo dalykų būtų mokoma lietuvių kalba, dar po 2 metų – nuo 2030 rugsėjo 1 d. jau visi dalykai, išskyrus gimtosios kalbos mokymąsi, būtų mokomi lietuvių kalba.
Užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai: kiek imigrantų mums iš tiesų reikia?
Lenkiškų mokyklų šie pakeitimai nepaliestų, nes įstatyme siūloma numatyti išimtį ugdymui, kuris vykdomas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, kalba.
Švietimo įstatymo pataisomis taip pat siūloma sudaryti galimybę steigėjo sprendimu, pageidaujant mokiniams ir tėvams, tautinių mažumų mokyklose, darželiuose steigti klases ar grupes lietuvių kalba.
Susiję straipsniai
Švietimo įstatymo pataisomis L. Kasčiūnas siūlo įteisinti užsieniečių (imigrantų) mokymą tik lietuvių kalba – t. y. jiems nebūtų sudaromos galimybės mokytis ugdymo įstaigose, pavyzdžiui, rusų kalba.
Jis siūlo įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad tautinių mažumų darželiuose ir mokyklose mokosi tik specifinė asmenų kategorija – Lietuvos Respublikos piliečiai, save priskiriantys tautinėms mažumoms. Trečiųjų šalių piliečiai savo kultūrine, kalbine patirtimi ir žiniomis, anot L. Kasčiūno, negali būti prilyginami tautinėms mažumoms, kaip tai apibrėžta Tautinių mažumų įstatyme.
„Kaip žinia, prieš pusantrų metų jau teikiau panašų projektą – šiandien jis šiek tiek modifikuotas, ir projektas vėl rudens sesijoje bus skirtas tam, kad mes iš esmės darytume sprendimus, kuriuos turėjome padaryti daug anksčiau.
Tikslas yra vienas ir paprastas – kad mūsų vaikai, kurie priklauso ir tautinėms mažumoms, gautų geriausią išsilavinimo kokybę, o raktas ir tiltas į tai pirmiausia yra geros valstybinės kalbos, lietuvių kalbos žinios. (...)
Kad nesusiformuotų kažkokios grupės, kurios kažkaip yra susiskaldžiusios visuomenėje, jog tautinės mažumos būtų integruotos į mūsų valstybės gyvenimą, ir jų rezultatai būtų tokie, kad jie savo ateitį galėtų kurti Lietuvoje“, – Seime aiškino L. Kasčiūnas.
Konservatorių vedlys priminė, kad prieš dvejus metus lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino neišlaikė 20 proc. ir daugiau mokinių, priklausančių tautinėms mažumoms. Tai esą užprogramuoja problemas ir į ateitį.
Švietimo ekspertas, dr. A. Šileris atkreipė dėmesį, kad šis klausimas – jau seniai pribrendęs.
„Tiesiog sunku patikėti, kad įpusėjus ketvirtam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui mes turime atskiras bendruomenes, atskirus burbulus, kurių lietuvių kalbos žinios niekaip netenkina nei mūsų, kaip bendrapiliečių, nei turbūt tų pačių vaikų.
Aš manau, kad mūsų valstybė, galima sakyti, nevykdo savo pareigos prieš vaikus ir prieš jų tėvus, kurie išleisdami vaiką į mokyklą tikisi, kad jis išmoks lietuvių kalbą tokiu lygiu, kuris leis jam sėkmingai kurtis gyvenimą Lietuvoje“, – kalbėjo A. Šileris.
Pasak jo, atėjus 10 ar 12 klasės egzaminams pamatome, kad realybė yra brutali.
„Neišlaikius valstybinio lietuvių kalbos egzamino negalima stoti į aukštąsias mokyklas, ir mes kuriame praktiškai paralelinę visuomenę – nesakyčiau, kad atskirą kastą žmonių, kurie turės daryti kažkokius žemesnės prabos darbus, tačiau taip, tų žmonių galimybės yra apribotos“, – pripažino A. Šileris.
Eksperto teigimu, B lygio lietuvių kalbos egzaminas, kurį renkasi didžioji dalis tautinių mažumų mokinių, užkerta jiems galimybę stoti į universitetus, nors jis gal ir įveikiamas.
„Tai kai sakome, kad daug vaikų išlaiko egzaminą, mes nepasakome, kokiomis sąlygomis“, – svarstė A. Šileris.
Ekspertą šokiravo ir antradienį pasirodę naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA tyrimo duomenys.
„Yra jau paskelbtos palyginamosios lentelės, kuriose mes matome, kokie rezultatai yra lietuvių kalba besimokančių vaikų, lenkų ir rusų kalba besimokančių vaikų, tai kai kuriais atvejais, kai kuriuose dalykuose skirtumas yra 80 balų“, – tikino jis.
Pasak A. Šilerio, siūlomos pataisos atsigręžtų ir į migrantų problemą.
„Aš tiesiog negaliu atsistebėti, kad vaikas, baigęs mokyklą arba besimokęs Leningrado arba Peterburgo Puškino mokyklos 7-oje klasėje gali atvažiuoti į mūsų mokyklą, patekti į tą pačią Puškino gimnaziją Vilniuje ir tiesiai į pamokas eiti rusų kalba.
Tai įstatymo nuostatos, kurios siūlo migrantus mokyti tik lietuviškai, sudarant galimybes turėti pereinamuosius metus, yra labai teisingos ir geros“, – tvirtino specialistas.
Dar viena problema, anot jo – ir Vilniaus krašto specifika.
„Mes puikiai žinome, kad šiuo metu egzistuoja ta asimetrija, kai ministerija turi savo mokyklų tinklą Vilniaus krašte tam, kad vaikai gautų ugdymą lietuvių kalba.
Dabar siūlymas yra toks, kad savivaldybė, gavusi tėvų pageidavimą, privalo steigti klases lietuvių ugdomąja kalba. Tai labai stipriai palengvintų tėvų naštą“, – teigė A. Šileris.
Anot L. Kasčiūno, socialdemokratai sprendimų vengia, todėl abejojo, ar šias pataisas šie palaikytų ir dabar. Tačiau, pabrėžė TS-LKD lyderis, net jei parlamente pasiūlymas patirs fiasko, šis konservatorių įsipareigojimas ateityje vis tiek liks tas pats.