Už tokį sprendimą balsavo 7 Seimo komiteto nariai, 2 – Mišrios Seimo narių grupės atstovas Ignas Vėgėlė bei „aušrietis“ Raimondas Šukys – pasisakė prieš.
Svarstymo komitete metu politikų nuomonės išsiskyrė. Vieni teigė, kad sprendimas dėl Konstitucijos pataisų skubotas ir kėlė klausimą dėl patariamojo tautos referendumo. Kiti mano, kad ši priemonė leistų atgrasyti Rusiją.
Posėdyje dalyvavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas siūlė palaikyti šią iniciatyvą. Jo teigimu, tebegaliojantis konstitucinis apribojimas dėl branduolinio ginklo dislokavimo verčia Lietuvą atrodyti kaip „baltą varną“ NATO sąjungininkų akyse.
Ekspertas baiminasi, kad liksime NATO pilkojoje zonoje: mes vėluojame
„Esame gerai vertinami NATO aljanse, kadangi skiriame tikrai dėmesį savo šalies gynybai. Tačiau derinant bendrus kolektyvinius gynybos ir ypač atgrasymo planus, Lietuva Aljanse atrodo kaip balta varna, vienintelė turėdama tokį apribojimą, kad negali būti mūsų šalyje užsienio valstybių bazių ir masinio naikinimo ginklų“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
„Branduolinis ginklas šiandien yra didžiausia atgrasymo priemonė, kuri gali stabdyti per mūsų sienas žengiantį agresorių“, – pabrėžė J. Olekas.
Posėdyje taip pat dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Jo teigimu, pakeitus šią Konstitucijos nuostatą, priešiškoms valstybėms tektų mažiau informacijos apie tai, kokias misijas ir kokiu tikslu NATO vykdo mūsų šalies teritorijoje.
„Jeigu konstitucinio draudimo nėra, sąjungininkai mūsų sutikimu, mūsų leidimu praskristų, tarkime, virš mūsų teritorijos, aiškiai demonstruodami, kad tai yra NATO aljansas, kuris saugo savo teritoriją“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Susiję straipsniai
„Priešininkas nežinotų, neturėtų supratimo, kokia ginkluotė gabenama. Ir ar ji yra, ar nėra. Tai yra labai aiškus praktinis pavyzdys, kuris yra naudojamas NATO aljanse siekiant atgrasyti“, – pabrėžė R. Kaunas.
Siūlė patariamąjį referendumą
Savo ruožtu komiteto narys „aušrietis“ R. Šukys, priešingai, teigė manąs, jog siūlymas išbraukti minėtąjį Konstitucijos straipsnį, yra skubotas. Jo teigimu, prieš tokį sprendimą reikėtų organizuoti bent jau visuomenės patariamąjį referendumą.
„Aš laikausi nuostatos, kad tokiu svarbiu klausimu reikėtų bent jau organizuoti tautos patariamąjį referendumą ir tik po to priimti sprendimą“, – posėdžio metu kalbėjo jis.
Taip pat parlamentaras akcentavo, jog visiškas minėto Konstitucijos straipsnio panaikinimas paliktų teisinį vakuumą. Dėl to, anot jo, prieš priimant tokį sprendimą būtina apibrėžti aiškias branduolinio ginklo dislokavimo taisykles.
„Išbraukti šį straipsnį neišsiaiškinus, kokie leidimų, informavimo mechanizmai apie tokio branduolinio ginklo dislokavimą, kokios sąlygos jo valdymo būtų, sprendimų priėmimas – ar tai būtų kolektyvinės gynybos rėmuose, ar tai vienos valstybės „lagaminėlio klausimas“ pasirinkus, iš kurio taško galimai aktyvuoti branduolinį ginklą“, – pabrėžė Seimo narys.
Teisingumo ministerija siūlymą palaiko
Tuo metu Seimo TTK narių diskusijoje dalyvavęs teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis tikino, kad Teisingumo ministerija reiškia visapusišką palaikymą.
„Teisingumo ministerija visapusiškai palaiko Konstitucijos keitimo projektą. Išgirdę gerbiamo Seimo pirmininko, krašto apsaugos ministro argumentus, nematome poreikio dar papildomai kažką tikslinti“, – posėdžio metu kalbėjo jis.
Seimas pritarė po pateikimo
Kaip skelbta, liepos mėnesį šioms Konstitucijos pataisoms po pateikimo pritarė ir Seimas. Tiesa, sprendimas dar nėra galutinis.
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Tai taip pat reiškia, jog Lietuvoje dabar branduoliniai ginklai negali būti dislokuoti net ir tuo atveju, jei tai būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis arba jeigu to reikėtų Lietuvos bei sąjungininkų gynybai.
Taigi siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant ir branduolinį ginklą.
ELTA primena, kad Lietuvoje diskusijos šia tema prasidėjo Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) pranešus apie svarstymus galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO rytinio sparno šalyse Europos valstybėse.