Aiškėja Vyriausybės rengiamo Šeimos paketo detalės: M. Sinkevičius įvardijo, kiek lėšų tai pareikalaus (1)

Dar prieš 8 val. į posėdį atvyko premjeras Mindaugas Sinkevičius, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, jos kolegos Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, Karolis Podolskis, demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius bei partijos nariai Tomas Tomilinas, Domas Griškevičius ir Agnė Širinskienė. Taip pat – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Aušrinė Norkienė bei teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Į susitikimą atskubėjo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei finansų ministras Taurimas Valys.

Tiesa, ketvirtadienį į posėdį besirinkę politikai nutarė „atsitverti“ nuo žurnalistų – prie Seimo pirmininko kabineto, kitaip nei būdavo įprasta panašiais atvejais, buvo sustatyti atitvarai žiniasklaidos atstovams.

Lrytas rašė, jog koalicinėje taryboje daugiausiai dėmesio politikai žada skirti būsimajam šeimos paramos paketui, kurį Seimui rudens sesijoje žada pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Praėjusią savaitę premjeras M. Sinkevičius buvo susitikęs su socialinės apsaugos ir darbo ministre I. Ruginiene ir aptarė ministerijos ruošiamą įstatymų paketą. Tačiau jo turinys buvo neaiškus – I. Ruginienė po pokalbio su Vyriausybės vadovu žurnalistams daugiau detalių neatskleidė.

Ketvirtadienį premjeras M. Sinkevičius informavo, kad koalicijos partneriams buvo pristatytas 9 konkrečių priemonių planas. Jo dviejų metų vertė siekia 700 mln. eurų.

„Tai nereiškia, kad tų priemonių sąrašas yra baigtinis, jis gali būti papildomas ir kitomis, ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonėmis, nes visa koalicija sutinka ir sutaria, kad pagalba šeimai neapsiriboja vien tik išmokomis ir pagalba šeimai“, – žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

M. Sinkevičiaus teigimu, akivaizdu, kad didžiausia problema jaunoms šeimoms yra būsto prieinamumas. Todėl, anot jo, pirmojo būsto įsigijimui skiriamą biudžetą žadama ženkliai padidinti – bent 50 mln. eurų.

„Įprastai jauni žmonės pasako, kad karjera, būstas yra reikalingi elementai, siekiant susilaukti vaiko. Tai šia prasme turime kelias paramos įsigijimui būsto programas. Ir vieną iš tų programų, orientuotą į pirmo būsto įsigijimą regionuose, mes planuojame dosniai paskatinti arba pastiprinti – yra kalba apie 50 mln.“ – pažymėjo premjeras.

Premjero teigimu, svarbu išvengti situacijų, kai programa negalėdavo pasinaudoti daugelis žmonių, nes tik paskelbus registraciją iškart baigdavosi skirtas finansavimas.

„Tas požiūris turėtų keistis su didesniu finansavimu“, – patikino jis.

Kita priemonė susijusi su vaiko priežiūros išmokomis. Nors M. Sinkevičius nurodė, kad ministerija siūlo nustatyti šių išmokų lubas iki 4 vidutinio darbo užmokesčių (VDU) dydžio, pasak politiko, dėl konkretaus skaičiaus dar bus diskutuojama.

„Diskutavome apie vaiko priežiūros atostogų išmokų lubas. Tos lubos šiuo metu yra 2 VDU. Buvo pristatytas scenarijus 4 VDU. Bet kilo diskusija, ar nereikėtų grįžti prie to modelio, kuris buvo praeityje, kada išmokų lubos tiesiog neegzistavo. Bet numatant galimybę ir saugiklius, kad nebūtų kažkaip piktnaudžiaujama, galima imti ir 2–3 metų darbo užmokesčio medianas.

Tai dėl lubų arba vaiko priežiūros atostogų išmokų dydžio susieto su tėvelio ar mamytės darbo užmokesčiu mes dar diskutuosime“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.

Tarp kitų svarstomų priemonių – vienkartinės išmokos į Lietuvą grįžtančioms ir čia ilgiau nei metus gyvenančioms šeimoms bei universali parama vaikų pasiruošimui mokslo metams.

Šiuo metu socialiai pažeidžiamoms šeimoms pasiruošimui mokslo metams, pasak premjero, skiriama maždaug 140 eurų išmoka.

„Ta išmoka gali būti padaryta universali. Devynias priemones labiau detalizuos socialinės apsaugos ir darbo ministrė“, – pabrėžė jis.

Paklaustas, ar valstybės biudžete pakaks lėšų numatytoms priemonėms, M. Sinkevičius teigė, kad jų apimtis priklausys nuo valstybės finansinių galimybių.

„Mūsų koalicijos tarybos posėdyje dalyvavo finansų ministras. Tikrai nealpo. Nacionalinis biudžetas, „Sodros“ rezervas, ekonomikos augimas – kiek mums tai leis, pagal tai ir konstruosime šių išlaidų pozicijas“, – sakė premjeras.

Savo ruožtu Seimo pirmininkas J. Olekas teigė manantis, jog paketas – geras ir turėtų būti pateiktas parlamentui kaip įmanoma greičiau.

„Aptarėme rudens sesiją ir buvo pristatytas Šeimos paramos paketas – nuo pasiruošimo šeimai iki gimimo ir galiausiai pilnametystės. Parama būstui ir panašiai. Man atrodo, kad paketas yra geras. (...) Diskutuosime apie jį frakcijose“, – žurnalistams Seime sakė J. Olekas.

Anot jo, visas paketas arba jo dalys Seimui turėtų būti pateiktos jau netrukus prasidėsiančios rudens sesijos pradžioje.

Kaip anksčiau rašė Lrytas, valdančiosios daugumos partneriai sutarė bendro darbo koordinavimui suformuoti koalicinę tarybą.

Ją, kaip numatoma koalicijos sutartyje, sudaro premjeras, Seimo pirmininkas, valdančiųjų partijų lyderiai. Jie turi teisę šaukti koalicinės tarybos posėdžius.

Tarybos narių gretose – ir 6 socialdemokratų frakcijos nariai, 3 „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai bei 2 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos politikai.

Posėdžiai, kaip įsipareigojo sutartį pasirašiusios Seimo frakcijos, turėtų vykti reguliariai.

„Koalicinė taryba posėdžiauja pagal patvirtiną koalicinės tarybos veiklos reglamentą ne rečiau kaip kartą per dvi savaites, o tarp sesijiniu metu – ne rečiau kaip kartą per mėnesį“, – teigiama birželio pabaigoje pasirašytoje koalicijos partnerių susitarime.

Valdančiosios koalicijos partijų frakcijų vadovai padėjo parašus po sutartimi birželio 18 d. Tačiau nuo tada koalicinė taryba nebuvo šaukta nė karto.