„Norėjau startuoti iki rugsėjo 10 d., matyt, kad kelioms savaitėms dėl vizitų atsidės. Per rugsėjį tą padarysime“, – žurnalistams Seime teigė M. Sinkevičius.
Tarybos pirmininko pareigas eina ministras pirmininkas, pastarajam pasikeitus yra atnaujinama ir Valstybės pažangos tarybos sudėtis, ji vėliau pristatoma Seimo Ateities komitete. Pastarajam pritarus, sudėtis teikiama derinimui, galiausiai – tvirtinama Vyriausybės posėdžio metu.
Pastarąjį kartą Tarybos sudėtis atnaujinta vasario viduryje, tuomet premjerės pareigas užėmė socialdemokratė Inga Ruginienė.
Susiję straipsniai
Tąsyk diskusijų dėl Tarybos sudėties kilo po to, kai pernai gruodžio pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai Gintarė Masteikaitė ir Arūnas Gelūnas bei LiJOT prezidentas Umberto Masi buvo pašalinti iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai jie rašė savo „Facebook“ paskyrose. Tuometės premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nėra patvirtinta.
Vis tik reaguojant į šią žinią narystės Valstybės pažangos taryboje atsisakė ISM rektorius Dalius Misiūnas, Kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė, Vilniaus universiteto rektorius Rimantas Petrauskas, demokratė parlamentarė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, liberalas Simonas Gentvilas.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Tarybos funkcija – atlikti pažangos strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo stebėseną, vertinti pasiektą pažangą įgyvendinant tiek šią strategiją, tiek nacionalinį pažangos planą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, nurodytų Strateginio valdymo įstatyme.
Be to, Tarybos misija – skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ – tai ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.