Taip jis kalbėjo ketvirtadienį susitikęs su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais.
„Nuo rugsėjo 1 d. visi pirkimai yra planuojami vienoje sistemoje, anksčiau buvo išskaidyti“, – sakė R. Kaunas.
„Kartais tikrai to supratimo trūko, tai dabar viskas yra padaryta – visi planavimai yra bendroje sistemoje, reiškia, mes jau galime pradėti daryti analizes apie pirkimų situacijas (...) ir rinkti pakankamai tvarkingus duomenis“, – pabrėžė jis.
Atsakė, kiek esame pasirengę gintis: pasiūlymai skamba tik iš visuomenės
Ministras pridūrė, kad Gynybos resursų agentūra šiuo metu yra reformuojama.
„Būtent keičiamos procedūros, spartinamas įsigijimų procesas, ieškoma žmonių ir specialistų (...), pirkimų specialistų, gynybos srities specialistų“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, šiuo metu ieškoma keliolikos specialistų.
„Mes šnekame apie keliolika pirkimų specialistų, kurie turi ateiti, ir šiai dienai krūvis ant esamų žmonių, be abejo, yra didesnis“, – komentavo ministras.
Susiję straipsniai
Kol specialistų paieškos tebevyksta, pagalbos gali būti prašoma iš atitinkamų kariuomenės skyrių.
„Tą laikotarpį, kol specialistų trūksta, mes galime paprašyti ir įpareigoti galbūt kariuomenę dedikuoti dalį karių – oro gynybos, sausumos pajėgų, kibernetinio saugumo srities žmonių – kad padėtų Gynybos resursų agentūrai tą laiko tarpą, kol ateis nuolatiniai darbuotojai, paspartinti procedūras ir nelaukti“, – nurodė R. Kaunas.
Svarsto įsigyti toliau matantį „skraidantį radarą“
Seimo liberalų frakcijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen R. Kauno teiravosi, kokių veiksmų ėmėsi ministerija, reaguodama į pastaruosius oro pavojaus bei dronų atvejus šalyje.
„Mes integravome papildomus radarus, kas ir buvo minėta, kad sustiprintume savo oro erdvės stebėjimą ypač žemame aukštyje. Reikia suprasti, kad oro erdvės matymas tikrai nėra šimtaprocentinis – turbūt to nė vienai valstybei tiesiog fiziškai neįmanoma pasiekti. Bet gebėjimas jau yra didesnis“,– teigė R. Kaunas
Taip pat, anot jo, spalio mėnesį vyks trečiasis pasitarimas dėl „skraidančio radaro“ įsigijimo, kuris leistų pastebėti atskrendančius objektus iš tolesnio atstumo.
„Kad tiksliai matytume visus atskrendančius objektus pas mus, mums pasienyje reikia nuolat patruliuojančio radaro, kuris gebėtų detektuoti (pavojų – ELTA) už mūsų sienos – 50, galbūt 100 kilometrų“, – nurodė ministras.
„Spalio mėnesį mes turėsime trečiąjį jau pasitarimą, nes tai yra technologinis klausimas (...), tai sustiprins mūsų oro erdvės stebėjimą ir gebėjimą detektuoti“, – pabrėžė jis.
Posėdžio metu R. Kaunas taip pat užsiminė ir apie anksčiau Lenkijos pateiktą siūlymą Lietuvai įsigyti automatizuotus minavimo pajėgumus. Tiesa, dėl per mažo konkurencingumo šios priemonės nuspręsta neįsigyti.
„Vardan to, kad mes galėtume turėti automatizuotą minavimą, reiškia, minavimo pajėgumą užkelti ant automatizuoto drono ir valdyti jį galbūt net nuotoliu, mes pasirinkome kitą platformą, kad įgyvendintume savo techninius lūkesčius“, – teigė ministras.
„Tačiau su Lenkija šnekame bendrai dėl minų įsigijimo – minų gamybos, priešpėstinių, prieštankinių minų – tai čia tą bendradarbiavimą plėtojame“, – pridūrė R. Kaunas.
Išaugusi neįvykusių pirkimų dalis
ELTA primena, kad Valstybės kontrolės auditas parodė, jog neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. pernai.
Auditorių vertinimu, tai lėmė pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiosioms organizacijoms nepriimtinos kainos.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad sprendimų priėmimas vykdant dalį įsigijimų užtrunka – 42 proc. vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų neviršyti 180–240 kalendorinių dienų.
Krašto apsaugos ministerija pranešė rudenį Vyriausybei teiksianti projektus, kurie padės efektyvinti gynybos įsigijimų procesus.