Už projektą po pateikimo balsavo 98 Seimo nariai, prieš 1, o susilaikiusiųjų nebuvo.
„Keletas paskutinių rezonansinių įvykių parodė, kad mūsų dėmesys vaikų saugumui turi būti didesnis. Yra mūsų Seimo narių grupės iniciatyva patobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir panaudoti dar vieną papildomą priemonę, kuri, mūsų manymu, galbūt galėtų pristabdyti nuo tokių nusikaltimų darymo. Žinant, kad be tos bausmės, kuri bus nustatyta kaip bausmė už padarytą nusikaltimą, dar bus ir viešumas kurį laiką. (…) Galbūt tas viešumas taip pat stabdys daryti tokius nusikaltimus“, – pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos kalbėjo parlamento vadovas.
„Antras šio aspekto siūlymas, kad ta informacija, kuri pateikta apie tokį žmogų, kuris padarė tokį nusikaltimą ir atliko bausmę (…), kad vaikų tėvai ar globėjai ir visi kiti toje aplinkoje gyvenantys žmonės galėtų žinoti, kad reikėtų pasisaugoti ar imtis kokių papildomų priemonių“, – akcentavo jis.
A. Veryga įsitikinęs, kad reikia taikyti visas galimas priemones pedofilams: vienas būdas neapsaugos vaikų
Pasak J. Oleko, panaši tvarka galioja kitose valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Tolesniam svarstymui projektas į Seimo salę grįš lapkričio 5 dieną.
Šias pataisas rugpjūčio pabaigoje registravo J. Olekas ir kelios dešimtys Seimo narių, didžiąją dalį jų sudaro valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovai.
Politikai siūlo įteisinti viešą asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas prieš vaikus, sąrašą, kuriame būtų skelbiamas žmogaus vardas, pavardė, gimimo metai, savivaldybė, kurioje jis gyvena, bei apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo data. Sąrašas būtų prieinamas visiems internetu, be registracijos.
Susiję straipsniai
Numatoma, kad nusikaltėlių duomenys viešame sąraše būtų skelbiami penkerius metus nuo bausmės atlikimo arba paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pabaigos. Vėliau jie turėtų būti pašalinti.
Tiesa, sąraše nebūtų viešinama visa informacija. Pagal siūlomą projektą, jame nebūtų asmens nuotraukos, tikslaus gyvenamosios vietos adreso ar kitų duomenų, kurie galėtų padėti nustatyti nukentėjusio vaiko tapatybę.
Anksčiau iš sąrašo duomenys galėtų būti pašalinti tuo atveju, jei būtų panaikintas apkaltinamasis nuosprendis, žmogus būtų reabilituotas arba būtų atnaujintas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Projektu taip pat siūloma drausti sąrašo duomenis naudoti nuteistųjų ar jų šeimos narių diskriminavimui, bauginimui ar kitiems su vaikų apsauga nesusijusiems tikslams.
Jeigu pataisos būtų priimtos, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė, jog siūlymas įteisinti tokį registrą yra svarstytinas. Šalies vadovo vertinimu, viešumas galėtų sumažinti prielaidas, kad tokie nusikaltimai kartotųsi ateityje
Kaltinimai dviem kunigams
Kaip skelbė ELTA, rugpjūčio viduryje Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Šiuos nusikaltimus, kaip įtariama, kunigas galėjo vykdyti daugiau nei 20 metų.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti, šiais nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas.
Vasario 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu T. Švedavičiui turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Rugpjūtį Vilniaus apygardos teismas šį apribojimą pratęsė dar pusei metų.
Kaip anksčiau kalbėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas dvasininkas T. Švedavičius savo kaltę pripažįsta, prašosi būti atleistas iš kunigystės bei žada nukentėjusiems atlyginti žalą. Tuo metu kunigas R. Peciunas savo kaltę neigia.