Rugsėjo pradžioje Kauno apylinkės teismas nusprendė netvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti V. Gapšiui lygtinio paleidimo. Būtent šį sprendimą nuteistasis ketina apskųsti.
Nuteistasis stebisi šiuo teismo sprendimu, nors, kaip tvirtina V. Gapšys, jis atitinka kriterijus, keliamus asmenims, pretenduojantiems į lygtinį paleidimą.
„Apylinkės teismas savo nutartyje pripažino, kad atitinku abu įstatyme nustatytus kriterijus: esu atlikęs reikiamą bausmės dalį, o mano nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir vis tiek nutarimo nepatvirtino — remdamasis reikalavimais, kurių Bausmių vykdymo kodekse nėra: rizikos „pokyčiu“ tada, kai rizika ir taip žema, „išskirtinai teigiamu charakterizavimu“, kurio niekas neapibrėžia, ir tuo, kad nepripažįstu kaltės“, – aiškino V. Gapšys.
Susiję straipsniai
Nuteistasis nurodė, kad Kauno apygardos teisme lygtinio paleidimo klausimus nagrinėja trijų teisėjų kolegija, nors anksčiau tokius klausimus spręsdavo vienas teisėjas. V. Gapšys pabrėžė, jog minėta naujoji Kauno apygardos teismo praktika jam kelia abejonių dėl teisėtumo.
Dėl to V. Gapšys teigė sieksiantis, kad jo skundą nagrinėtų kitas apygardos teismas.
Taip pat, kaip pažymėjo nuteistasis, jam kyla klausimas, ar teismų suformuotas lygtinio paleidimo taisyklių aiškinimas neprieštarauja Konstitucijai.
„Įstatymas nenustato, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas gali nepatvirtinti (Lygtinio paleidimo – ELTA) komisijos nutarimo tada, kai nenustato nei komisijos faktinių klaidų, nei netinkamo įstatymo taikymo. Todėl skunde prašau teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tokiu atveju nebereikėtų ieškoti argumentų, kodėl žmogus, kurio riziką specialistai keturis kartus iš eilės įvertino kaip žemą, vis dar turi būti laikomas laisvės atėmimo vietoje“, – nurodė V. Gapšys.
Neleido taikyti lygtinio paleidimo
Kauno apylinkės teismas rugsėjo 3 d. nusprendė atsisakyti patvirtini Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. Gapšiui lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos.
„Nors nuteistasis Vytautas Gapšys bausmės atlikimo metu demonstravo tam tikrus teigiamus elgesio pokyčius, susijusius su ankstesnėmis komisijos rekomendacijomis, jo resocializacijos procesas vis dar nėra pakankamai stabilus ir patikimas, kad būtų galima daryti išvadą apie sėkmingą jo integraciją į visuomenę, juo labiau, kad jo įvykdyti nusikaltimai buvo sistemingi“, – rašoma teismo nutartyje.
Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad už korupcinio pobūdžio nusikaltimus V. Gapšys nuteistas antrą kartą. Teismo manymu, tai rodo, kad nuteistasis iš klaidų nepasimoko, daro panašaus pobūdžio korupcinius nusikaltimus ir nuteistojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, o gerai suplanuotas.
Tai jau ne pirmas kartas, kai teismas nusprendžia neleisti V. Gapšiui taikyti lygtinį paleidimą iš kalėjimo.
Šis klausimas Kauno apylinkės teismui grįžo po to, kai teismas birželį jau buvo nusprendęs nuteistajam netaikyti lygtinį paleidimą. Tuomet V. Gapšys su skundu kreipėsi į aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismą. Šio teismo trijų teisėjų kolegija skundą patenkino dėl procedūrinių pirmosios instancijos teismo pažeidimų. Žemesnės instancijos nutartis buvo panaikinta ir klausimas dėl V. Gapšio lygtinio paleidimo sugrįžo į apylinkės teismą.
Lygtinio paleidimo komisija neseniai pritarė V. Gapšio paleidimui į laisvę anksčiau laiko. Ji konstatavo, kad nuteistasis pirmą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo 2024 m. V. Gapšys pradėjo vykdyti darbinę veiklą – dirba pagalbiniu darbininku, taip pat konsultuoja apie verslo valdymą, viešuosius ryšius, nemokamai teikia teisines paslaugas krizių įveikimo centre. Nurodoma, kad už šią savanorystę jis gavo padėką.
„Nėra duomenų, kad nuteistasis susijęs su kriminaline subkultūra ar palaikytų kriminalinį elgesį“, – rašoma Lygtinio paleidimo komisijos dokumentuose.
Komisija taip pat konstatavo, kad nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai veiksniai yra valdomi ir nusprendė taikyti lygtinį paleidimą.
Tačiau, kaip minėta, Kauno apygardos prokuratūros prokurorai apskundė šį Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą. Prokurorai nesutinka su komisijos sprendime padarytomis išvadomis dėl nuteistojo V. Gapšio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo.
Liko kalėti daugiau nei pusantrų metų
V. Gapšys jau kurį laiką bausmę atlieka atviro tipo namuose Kaune, o savaitgalį grįžta pas šeimą Vilniuje. Jei jis nebus paleistas lygtinai, turės kalėti iki 2028 m. vasario 24 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jam skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2023 m. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.
Už tai buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.
V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. E. Masiuliui, kaip ir V. Gapšiui, nepavyksta lygtinai išeiti į laisvę.